BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kontrolinis nr.2

Klausimai

  1. Koks yra krikščioniškas žmogaus gyvybės vertinimas?
  2. Koks yra Bažnyčios mokymas apie kontraceptikus?
  3. Kokios Kontraceptikų rūšys? Duokite kelis pavyzdžius
  4. Koks Kontraceptikų poveikis ir mitai?   
  5. 5. Kas yra abortas ir Kokie yra abortai?
  6. 6. Koks yra aborto vertinimas?
  7. 7. Kokios poabortinio sindromo Psichologinės pasekmės? Išvardink keletą svarbiausių.
  8. Kas yra natūralus šeimos planavimas ir jo vertinimas?
  9. Kas yra klonavimas?
  10. Koks yra klonavimo vertinimas?
  11. Kas yra dirbtinis apvaisinimas, kokios jo rūšys?
  12. Koks yra dirbtino apvaisinimo vertinimas?
  13. Kokie pačių kunigų pasisakymai, kodėl reikia kunigų?
  14. Kas yra kunigai ir kokios jų užduotys?
  15. Kokie yra motyvai laikytis skaistumo?
  16. Kam reikalingi vienuoliai?

 

MEDŽIAGA

Koks yra krikščioniškas žmogaus gyvybės vertinimas?

Pasak Biblijos Dievas Kūrėjas siekė žmogų su savimi sujungti ypatingu ryšiu: “Padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą ir panašumą” (Pr 1, 26). Dievo duodama žmogui gyvybė yra dovana, per kurią Dievas dalijasi savimi su savo kūriniu”. Žmogaus gyvybei visiškai teisėtai priklausanti pagarba, apsauga ir rūpinimasis kyla iš tik jai savito orumo. “Tarp visų kūrinių ji turi unikalią vertę”. Žmogus iš tikro yra “vienintelis kūrinys, kurio Dievas norėjo dėl jo paties” Viskas yra sukurta žmogui. Vien tik žmogus, sukurtas pagal Dievo atvaizdą ir panašus į Dievą nėra ir negali būti skirtas niekam kitam, tik vienam Dievui, kuriam jis egzistuoja. Vien tik žmogus yra asmenybė: jam būdingas “mąstančios būtybės orumas ir tikslai”,

Bet kuri intervencija į žmogaus kūną “paliečia ne tiktai audinius, organus ir jų funkcijas, bet įvairiais lygmenimis ir patį asmenį”

Negalima disponuoti kūnu kaip nuosavybe. Neleistina gaminti jo kopijos, tarsi kokio daikto ar įrankio, kuris grynai tau priklausytų ir kurį galėtum visiškai valdyti.

“gyvybė, būdama dieviškosios kilmės, tampa nedisponuotina, neliečiama, tai yra - šventa

“Žmogaus gyvybė kyla iš Dievo; tai Jo dovana, Jo paveikslas ir panašumas, dalijimasis Jo gyvybės alsavimu. Taigi Dievas yra vienatinis šios gyvybės Viešpats, žmogus negali daryti su ja, ką tik nori.

    Žmogus yra būtybė iš kūno ir sielos. Prasidėjimo momentu, kai susijungia vyriška ir moteriška ląstelė, yra pilnutinė žmogiška būtis, nes jau neįvyksta jokio kokybiško šuolio, nieko neprisideda. (tokiam žmogučiui  galima užaugti ir kitos motinos įsčiose. Pvz. baltaodžių kūdikėlis, gali užaugti juodaodėje moteryje ir gimti baltaodis. Jam svarbiausia gera aplink  ir meilė ir nieko daugiau)
    Žmogaus gyvybė nėra labiau žmogiška po gimimo nei prieš gimimą. Mokslininkų sukurtos gyvybės vystymosi stadijos palengvina orientaciją.
   Zigota - apvaisintas kiaušinėlis ( ,,zigote” graikų k. - ,,sujungti kartu”).     Morula - stadija po zigotos.     Blastocista - tarp 6 ir 12 val. po apvaisinimo ir genetinės informacijos pasikeitimo. Iš zigotos pradeda vystytis naujas organizmas. Nuo šio momento ir naujagimis regimas akimi ir vadinamas blastocista.     Embrionas - nuo prasidėjimo iki 2 mėnesių.     Vaisius - nuo 2 mėnesių iki gimimo.
       Į pirmąją tarptautinę abortus nagrinėjančią konferenciją, įvykusią 1967 m. Vašingtone, susirinko autoritetingi medicinos, teisės, etikos ir socialinių mokslų darbuotojai iš viso pasaulio. Pagrindinis klausimas, pateiktas medikų grupei, buvo labai konkretus: nuo kada prasideda žmogaus gyvybė? Medikų grupę sudarė biochemikai, akušerijos ir ginekologijos profesoriai, genetikai ir kt. Buvo atstovaujama įvairioms akademinėms disciplinoms, rasėms ir religijoms. Jie beveik vienbalsiai 19 - už, 1 - prieš padarė išvadą: ,,Laikotarpiu tarp spermos ir kiaušinėlio susijungimo ar mažiausios blastocistos stadijos ir kūdikio gimimo, dauguma iš mūsų grupės nerado momento, kai mes galėtume sakyti, jog tai ne žmogaus gyvybė”
Kiaušinėlis ir sperma turi gyvybę, bet jie chromosomiškai ir genetiškai identifikuojami atitinkamai kaip motinos ir tėvo ląstelės, ir tai jų užbaigtas vystymosi taškas. Jie negali reprodukuotis patys. Bet jei per apsivaisinimą 23 spermatozoido chromosomos susijungia su 23 kiaušinėlio chromosomomis, atsiranda nauja gyvybė. Prie šio genetiškai skirtingo ir nuo tėvų nepriklausomo kūno apsivaisinimo iki senatviškos mirties niekas, net mažiausia dalelytė, nebus pridėta, išskyrus maistą.
    ,,Jei apvaisintas kiaušinėlis nėra savyje visiškas žmogiškas buvimas, tai niekada netaps žmogumi, nes kažkas turėtų būti pridėta prie jo, o mes žinome, kad šito neatsitinka.” (Dr., fundamentalios genetikos prof. Jerome Lejeune)..
    Kad vaisius žmogiška gyvybė - nediskutuotina. Kiekvienas iš mūsų jau egzistavo tuo momentu. Viskas, ką mes padarėme nuo tada, yra brendimas. Kad tu taptum suaugusiu, reikėjo tik maisto, deguonies ir laiko.

    Kūdikis, kurio audinys antigeniškai skiriasi nuo motinos, turi apsauginį mechanizmą, apsaugantį jį nuo motinos imunologinės reakcijos sunaikinimo. Per pirmąsias 3-4 gyvenimo dienas besivystantis kūdikis keliauja motinos kiaušintakiais ir 7 dieną nusileidžia į švelnią gimdos sienelę ir ten įsitvirtina.     6 - 7 dieną vaiko dydis - 1,5 mm. Dar prieš įsitvirtindama jaunoji individualybė savo fiziologine jėga sulaiko motinos menstruacijų ciklą savo cheminiu hormoniniu signalu motinos kūnui. 17 dieną po apvaisinimo susiformuoja kraujo ląstelės, 18 dieną - širdis. Jo dydis kaip kviečio grūdas - 6 mm. Embriono širdis, prasidedanti kaip paprastas vamzdelis, 21 dieną jau pumpuoja kraują uždarąja kraujotakos sistema. Pagal kitus duomenis nereguliariai plaka 24 dieną, o dar po savaitės pereina į ritminius susitraukimus ir išsiplėtimus. 18 dieną išryškėja nervų sistema ir kiti gyvybiškai svarbūs organai.     Toks ankstyvas nervų sistemos susiformavimas būtinas, nes nervų sistema integruoja visų kitų sistemų veiklą.     20 dieną vystosi vaiko galvos ir nugaros smegenys ir visa nervų sistema. Šis procesas baigiasi pirmo mėnesio pabaigoje. 19 dieną pradeda formuotis vaiko akys. 1 mėnesio pabaigoje (po 33 d.) pastebima žievė, būtent centrinės nervų sistemos dalis, kuri valdo motorinį aktyvumą ir intelektą. Kūdikio ūgis - 10 mm.     30 dieną jau yra pirminės smegenys, formuojasi akys, ausys, nosis. Nors širdis dar nėra visiškai išsivysčiusi, bet plaka reguliariai 65k/min. ir pumpuoja kraują uždarąja kraujotakos sistema. Vaikas ir motina nesikeičia krauju, vaikas nuo ankstyviausio momento turi savo kraujagyslių sistemą. 5,5 savaičių vaisiaus širdies plakimas iš esmės nesiskiria nuo suaugusio. Energijos išeiga sudaro 20% suaugusio, tačiau visiškai normaliai funkcionuoti pradeda po 7 savaičių.
    1 mėnesio pabaigoje baigiasi santykinai sparčiausia augimo ir didžiausių fizinių pasikeitimų laikotarpis. Jis ar ji yra 10 tūkst. kartų didesnis už apvaisintą kiaušinėlį, o jo ar jos svoris padidėja 6 mlrd. kartų.

Ir t.t.

   Koks yra Bažnyčios mokymas apie kontraceptikus?
     Vedybos savo prigimtimi yra ,,pilnas abipusis savęs atidavimas” Kai poros naudoja kontracepciją, tuomet ten nėra pilno abipusio atsidavimo, davimo ir ėmimo, nes jie neduoda savo vaisingumo vienas kitam. Per priesaiką jie pažadėjo vienas kitam pilnai save atiduoti, bet dabar, per aktą, kuris ženklina pilną vienas kitam atsidavimą ir priėmimą, jie dalį savęs pasilaiko ir tuo būdu sulaužo priesaiką, duotą vestuvių dieną. Bažnyčios mokymas apie kontracepciją nepriklauso tai kategorijai dalykų, kurie palikti laisvai diskutuoti tarp skirtingai galvojančių.  Tačiau Įvairios apklausos rodo, kad 90 % žmonių pritaria kontracepcijai, bet jie paneigia Dievo apreikštą tiesą ir apreiškimą, o seka savo humanistinėmis, reliatyvistinėmis, hedonistinėmis ir subjektyvistinėmis interpretacijomis. Todėl iki piliulių pasirodymo Lietuvoje buvo 1950 m. - 625 skyrybos, dabar - 65% visų vedusiųjų.

 

Kokios Kontraceptikų rūšys? Duokite kelis pavyzdžius

I. Mechaniniai.
    1. Ištraukimas. Sėklos išsiliejimas ne makštyje. Kenksmingas ypač moteriai. Nepatikimas, nes vyro gleivėse prieš ejakuliaciją jau gali būti spermatozoidų.
    2. Prezervatyvai. Nusimovimų, plyšimų, sporų pasitaiko 28%. Neapsaugo nuo venerinių ligų.
    3. Diafragma. Guminiu kamščiu uždengiamas gimdos kaklelis. Bet pro plyšius sperma pralenda ir iš 100 moterų 33% per metus pastoja.
    4. Vazektomija. Sėklinio latako pašalinimas (sterilizacija).
    5. Kiaušintakių perrišimas. Periodai tampa labai dažni - kas 21 dieną; krūtys pasidaro tokios skausmingos, kad negali naktimis užmigti.
    6. Į kiaušintakius per makštį įstatomos titaninės spiralės Essure, kurios sukelia uždegimą kiaušintakyje. Dėl to kiaušintakiai užrandėja ir užkemša praėjimą.
    7. Histerektomija - gimdos pašalinimas.

   II. Cheminiai.
    Tai įvairios medžiagos, kurios naikina spermą. Tačiau iš 100 moterų 30 per metus pastoja. Kartais naudojamos kartu su diafragmomis ar prezervatyvais. Yra drebučiai, kremai, plaunantys preparatai, putojančios tabletės, žvakutės, pesarai.

    III. Hormoniniai.
    1. Piliulės, palaikančius tam tikrus hormonus.  Didesnio estrogeno hormono kiekio dirbtinis palaikymas paprastai sutrikdo ovuliaciją. Arba pakeičia gimdos kaklelio gleivių sąrangą. Gleivės sutankėja, ir spermijoms tampa sunkiai įveikiamos. Antra, jos pakeičia gimdos gleivinę - endometriumą taip, kad pradėtas vaikas negali implantuotis ir žūsta. Gali skatinti persileidimą. Jei persileidimas yra įtakotas cheminių ar mechaninių priemonių, tai vadinama abortu (žmogžudyste). Piliulės sutrukdo endometriumui pasiruošti (sugadina, suardo paviršių ) ir sutrikdo maisto bei deguonies tiekimą. Piliulės gali ir prailginti embriono kelionę ir dėl šios priežasties jis neišgyvena.    2. Mini piliulės. Tai tabletės su mažu dirbtinio hormono progesterono kiekiu. Jų veikimas abortuojantis. Žr. aukščiau.     3. Rytas po (lytinio akto) piliulės. Jose yra didelės dozės hormonų, kurie sukelia ankstyvą abortą pažeisdami endometriumą, tuo pačiu embriono maitinimą, sukeldami kiaušintakių raumenų susitraukimus.    4.Injekcijos, kurių veikimas tęsiasi mėnesį: įvyksta ovuliacija ir galimas ankstyvas abortas. 5. Implantantai. Tai ilgo veikimo hormoniniai kontraceptai. Pvz. Norplant. Poros centimetrų kapsulė įsiuvama į žmogaus kūną, kurios veikimas trunka metus, o su įvairių hormonų ir cholesterolo kombinacija be operacijos ir papildymų gali tęstis trejus metus. Jie kaip piliulės sukelia abortą. 

  

Koks Kontraceptikų poveikis ir mitai?   

Kai kurie preparatai neleidžia įvykti apvaisinimui ir pvz. savaitės laiko embriono abortavimui, ką padaro spiralės, minipiliulės, progesterono piliulės, įšvirkščiamos medžiagos. Tai didelis skirtumas.

Kontracepcijos pasekmės

    Čia pateikiamos tik dažniausia pasitaikančios ligos ir blogybės, kurias sukelia kontraceptinės priemonės moters bei vyro kūnams ir sieloms.     *Didėja seksualinė laisvė, neištikimybė.     * Susilpnina lytinį potraukį.     *Organizme sumažėja vitaminų ir mineralinių medžiagų. *      Kūno masės didėjimas  *Mirtys. Ypač dėl nukraujavimo, dėl netvarkingo gyvenimo, dėl priepuolių ar pan. *Migrena (galvos skausmai). *Skausmai pilvo srityje ir strėnose, mėšlungis, stiprūs spazmai. Gimda susitraukinėdama bando pašalinti spiralę. Moteris jaučia skausmingus spazmus. *Depresija, dirglumas. *Poveikis krūtims:     a) Vėžys. Krūtų vėžys labai dažnas. Tiriant 452 moteris, kurios turėjo krūties vėžį, pasirodė, kas šios ligos progresijos tikimybė išaugo 250% toms, kurios vartojo piliules 2-4 metus. Tų moterų, kurių krūties biopsija anksčiau buvo nevėžinė, po piliulių vartojimo tikimybė susirgti vėžiu išaugo 1000%     b) Krūtyse gali atsirasti pieno sekreto.    c) Kiti pasikeitimai. Jaunoms merginoms krūtys pasidaro sunkios ir pilnos skaudžių cistų. Krūtys anksčiau laiko nukarsta ir atrodo kaip senės. Tokioms merginoms atsiranda vėžio baimė (fobija), nes cistų vis gausėja.    d) Pieno pakitimai. Piliulės sumažina pieno kokybę, kiekį ir pakenkia vaikui. Motinos negali maitinti vaiko, nes pagausėja įvairių ligų, pasitaiko, kad kūdikis net miršta. * Menstruacijų nereguliarumai. *Pykinimas (nausea) ir vėmimas. *Alergija. *    Negimdinis nėštumas.* Gimdos pakenkimai.     a) Spiralės įaugimas į gimdos sienelę. Reikalinga operacija, kuri dažnai būna komplikuota.     b) Spiralė gali perplėšti, perdurti gimdos sienelę.     c) Įdedant spiralę, pažeidžiamas gimdos kaklelis.  *Nevaisingumas. Laikinas ar nuolatinis.(40-50% moterų dėl pašalinio piliulių poveikio metų bėgyje nustoja jas vartoti) *Infekcijos, ypač gimdos, kiaušintakių, makšties (vaginitis, salpingitis) uždegimai, makšties grybelinės ligos. *Vėžys (carcinoma): endometriumo, gimdos kaklelio, kiaušidžių, kepenų, vidinių organų, odos (melanoma). * Vaikų apsigimimai. * Kepenų augliai (hepatoma). Moterims, kurios vartoja kontraceptus 5-7 metus, susirgti tikimybė yra 5 kartus, o 9 metus vartojančioms -25 kartus didesnė už nevartojančias.

**** Kiti kūno ir sielos negalavimai…
12 MITŲ APIE  KONTRACEPCIJĄ 1.Mitas Tėvams reikalinga kontracepcija planuoti šeimų dydį. 2. Mitas Kontracepcija apsaugo jaunimą nuo nėštumo ir ligų.  3. Mitas Kontracepcija sumažina aborto reikalingumą.  4. Mitas Piliulės ir ,,avarinė kontracepcija” nėra abortuojančios.  5. Mitas Kontracepcija yra dalis biblinio atsako į krikščionišką užvaizdavimą.  6. Mitas Katalikai gali naudoti kontracepciją su ramia sąžine. 7. Mitas  Natūralus šeimos planavimas yra tik viena iš kontracepcijos formų. 8. Mitas Kontracepcija pagerina santuokos instituciją.  9. Mitas Kont racepcija yra būtina moters lygybei.  10. Mitas  Kadangi vyra negali sutvardyti savo lytinio potraukio, moterims reikalinga kontracepcija.  11. Mitas Mums reikalinga kontracepcija išvengti persidauginimo. 12. Mitas Kontraceptikai yra dalis geros bendros sveikatos priežiūros.

 

Kas yra abortas  ir Kokie yra abortai?

Abortas (lot. abortus, aborior - sunykstu, apmirštu) yra nėštumo nutraukimas arba nutrūkimas per pirmąsias 28 nėštumo savaites.

Abortas būna savaiminis ir dirbtinis.

Savaiminis abortas, arba persileidimas, įvyksta prieš moters norą. Persileidimas būna ankstyvasis (nėštumas iki 15 savaičių) ir vėlyvasis (15 - 28 savaičių nėštumas. Persileidimas būna dėl įvairių priežasčių: kada pats embrionas nesivysto ir žūsta, kai motina suserga kai kuriomis infekcinėmis ligomis, dėl fizinių ir psichologinių traumų ir kt. Motina dėl savaiminio persileidimo nėra moraliai atsakinga.

Dirbtinis abortas yra tiesioginis ir netiesioginis.

 I. Tiesioginis dirbtinis abortas:

1. kai į gimdą patenkama per gimdos kaklelį: a) ankstyvas išsiurbimas (dar net prieš nustatant nėštumą)  b) kaklelio išplėtimas ir vaisiaus suskaldymas (daromas po 12-os savaičių);

2. kai negimęs kūdikis nužudomas cheminiais preparatais: * druskos tirpalu ( po 16 -os savaitės, kada į vaisiaus vandenis yra sušvirkščiamas druskos tirpalas, ir vaikas žūsta daugiau kaip per valandą, o po paros prasideda sąrėmiai ir pagimdomas negyvas kūdikis); * hormoninėmis priemonėmis (sukelia priešlaikinį gimdymą ir neretai vaisius būna gyvas, kurį nužudo ); * RU-486 arba mifepristonas - abortą sukelianti piliulė (blokuoja progesterono patekimą į gimdoje įsitvirtinusį gemalą, kuris dėl to suvysta ant virkštelės  ir miršta).

3. Kai į gimdą patenkama operacijos būdu (tai ankstyva Cezario pjūvio operacija,  išimant dar nepilnai išsivysčiusį vaisių, kuris negali išgyventi ne motinos gimdoje).

II. Netiesioginis abortas:

1. persileidimas 2. negimdinis nėštumas (vaisiaus žūtis pateisinama pagal dvigubos pasekmės principą) 3. dėl gimdos vėžio arba gimdos traumos, gelbstint motiną, šalinama gimda (vaisiaus žūtis pateisinama pagal dvigubos pasekmės principą).

Netiesioginis abortas yra moraliai pateisinamas pagal dvigubos pasekmės principą, t.y. siekiant išvengti didesnio blogio.

  

Koks yra aborto vertinimas?

Tiesioginis dirbtinis abortas yra moraliai nepateisinamas, nes vaiko mirtis yra siekiama kaip tikslas arba kaip priemonė į tikslą. 

*Medicininiu požiūriu, negimęs kūdikis nėra motinos kūno dalis. Visų pirma, motinos įsčiose atsiradus vaisiui, pradeda veikti jo imuninė sistema taip, kad motinos kūnas prisitaikytų prie naujo organizmo, esančio jos viduje. Zigota jau turi savitą genetinį „antspaudą” ir tuo skiriasi nuo motinos ir nuo tėvo ląstelių. Tai yra naujo, unikalaus organizmo pradžia. Abortų šalininkai mano, kad ši nauja gyvybė yra visiškai priklausoma nuo motinos ir jos kūno, užimanti vietą joje, kol bus ten subrandinta ir galės išvysti pasaulį. Tik gimęs kūdikis yra biologiškai mažiau priklausomas. Jie teigia, kad kūdikis, esantis moters kūne, mintantis maistu, kurį ji valgo, kvėpuojantis oru, kuriuo ji kvėpuoja, nėra atskiras asmuo.
* Bažnyčios požiūris į abortus - griežtai neigiamas. Šventasis Tėvas Jonas Paulius II embriono pašalinimą iš motinos organizmo prilygino žmogžudystei. Biblijoje nėra nurodyta „aborto” sąvoka ar nustatytas konkretus laikas, kada prasideda žmogaus gyvybė. Apskritai Biblija žmogaus gyvenimą laiko šventu dalyku, kurio nutraukti nederėtų, nepaisant to, ar žmogus išėjęs iš motinos įsčių, ar dar tebėra jose. Beje, dauguma antiabortinių organizacijų remiasi būtent tokiu religiniu požiūriu į gyvybę.

Kas yra poabortiniai sindromas?

Tai - reakcija atsirandanti praėjus kuriam laikui po aborto stresinio įvykio, sukeldama psichologinius ir dvasinius sutrikimus, turinčius  fizinių pasekmių.

    Viena iš daugelio reakcijų, susijusių su Abortu ir galinčių parodyti, kad poabortinis sindromas egzistuoja, tai paties Aborto ir jo pasekmių neigimas, ypač vaiko mirties neigimas.

Intensyvumas

Kuo ilgiau moteris atmeta poabortinį poveikį, tuo rimtesnės gali būti pasekmės. Moteris gali neigti, kad abortas buvo jos vaiko mirtis. Tai galima palyginti su sulėtinto veikimo bomba.    Moterys gali būti priskirtos vienai iš trijų grupių:     1. Ūmus sutrikimas (praėjus mažiau nei 6 mėn. po A).     2. Chroniškas sutrikimas (praėjus daugiau nei 6 mėn. po A).     3. Dar nepaveikta, bet yra rizikos grupėje.
   Kažkas atsitinka moters sąmonės gelmėje, kai ji sunaikina vaisių.  Kaltės jausmą moteris jaučia nepriklausomai nuo jos religijos ir tikėjimo. Abortas grubiai pažeidžia moters prigimtyje kažką esminio. Ji yra gyvybės davėja. Nėščios moterys supranta, kad jose auga vaikas ir turėjusios abortą jautė, kad nužudė savo vaiką.
Išeitis.     Kaip įveikti krizę, susitaikyti su Dievu, nužudytu vaikeliu, savimi pačia, kuriamos įvairios programos, moterys dalinasi patirtimi. Čia svarbiausia vieta tenka maldai, gailestingiems darbams ir atgailai, susitaikinimui. 

  

Kokios  poabortinio sindromo Psichologinės pasekmės? Išvardink keliatą svarbiausių.

1. Sutrinka ar nutrūksta draugystė su negimusio vaiko tėvu. Tik 2 iš 11 nevedusių moterų, vieno tyrimo duomenimis, tęsė santykius su sugyventiniu.  Abortas rodo, kad ryšys tarp vyro ir moters nebuvo tobulas. Esti atvejų, kai motiną ištinka hormoninis šokas, nes staiga nutraukiamas fiziologinis procesas. Paskui prasideda nuolatinė depresija. Abortas taip paveikia jos psichiką, kad ji toliau nebeįstengia savo vyrui būti tinkama partnere ir viskas veda prie skyrybų, konfliktinių situacijų ar neištikimybės.
    2. Abortas nutraukia unikalius, sudėtingus santykius tarp tėvų ir vaiko. Tai sukelia tuštumą ir sumišimą.    3. Pyktis tiems, kurie skatino ar atliko abortą.
    4. Moters charakteryje įsirėžia užslėptos neapykantos, agresyvumo, žiaurumo ir keršto jausmas aplinkai, ypač kitoms moterims, kurios morališkai švarios. Tokios eksmotinos prisipažįsta, jog negali pakęsti, jei kita moteris švari, tyra.     ,,Aš jaučiausi taip, lyg visai būčiau praradusi motinystės jausmą; manyje buvo tiek daug neapykantos, kad negalėjau iš tikrųjų mylėti” - išsidavė Carl S.M. De Fleuron [3].
    5. Anne Speckhard ištyrė, kad 65% jos ligonių mąsto apie savižudybę ir 35% rimtai bandė nusižudyti. Catherine Souhrada [3].
    6. Atsiranda nepasitikėjimas ir žmonių baimė, Dievo bausmės baimė.
    7. Kamuoja nuotaika, kad gali žūti gyvi vaikai.
    8. Baimė dėl būsimų nėštumų, sunkios ligos, nelaimingo atsitikimo.
    9. Liūdesys, sielvartas, širdgėla. Jei ant žmogaus kelio gulės lavonas, tai žmogus niekada nepasijus laimingas.
    10. Košmarai naktimis, lydimi kūdikių verksmo, haliucinacijų.
    11. Nekontroliuojamas verksmas ir kt. nepagrįsti poelgiai.    
    12. Liguista meilė svetimiems vaikams dėl kaltės jausmo.
    13. Padidėjęs dirglumas, nervingumas, išgąstis (krūpčiojimas), staigus priešiškumo protrūkis, miego sutrikimai, atminties pablogėjimas, dažnai besikeičianti nuotaika.
    14. Susilpninta moters veikla šeimoje ir visuomenėje (šalinimosi fenomenas).
    15. Nesirūpina išvaizda.
    16. Šaltumas, abejingumas. ,,Aš pajutau, kad esu dabar šaltesnė, sugrubus, o kokia jautri buvau anksčiau. Mane liūdindavo mirę kūdikiai ar sužaloti vaikai. Dabar man tas pats.”   
    17. Pažemintas savigarbos, išžaginimo jausmas.
    18. Jausmas, kad buvote išduota.
    19. Maitinimosi sutrikimai: persivalgymas ar ypatinga dieta, pvz., badavimas, nes neapkenčia savęs.
    20. ,,Manija” vėl tapti nėščiai.
    21. Vaistų, alkoholinė ar narkotinė priklausomybė siekiant užmiršti (didina asocialų elgesį).
    22. Negalėjimas pakęsti dulkių siurblio garso, nes jis primena siurbimo mašiną.
    23. Rodo paviršutinišką pasaulėžiūrą.
    24. Koncentracijos stoka, atminties silpnėjimas.
    25. Vienišumo jausmas, izoliacijos pojūtis, vidinė  tuštuma.
    26. Depresija - gėdos, atgailos, kaltės jausmai.
    27. Autoagresija -nagų graužimas, griežimas dantimis, kūno niežėjimas ir kt.
    28. Sekso sutrikimai -  lytinių partnerių keitimas, lytinė abstinencija, priešiškumas seksualumui ir pasišlykštėjimas juo.
    29. Padidėjęs jautrumas ginekologinei apžiūrai.
    30. Pasikartojantys aborto procedūros išgyvenimai.
Dr. David Reardon, Ph.D., apklausė 260, kurios buvo padariusios abortą. Iš jų:
94 % apgailestavo dėl daryto aborto. 28 % bandė žudytis.   58 % prarado suartėjimo malonumą.  63 % turi aborto prisiminimus. AfterAbortion.org

 

Kas yra natūralus šeimos planavimas ir jo vertinimas?

Natūralus šeimos planavimas - tai būdas išvengti nėštumo, susilaikant nuo lytinių santykių moters vaisingos fazės metu, ar siekti nėštumo, santykiaujant vaisingomis dienomis. Natūralus šeimos planavimas remiasi tam tikrais vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodais . Bažnyčia pabrėždama, kad netgi natūraliam šeimos planavimo būdui yra reikalingos rimtos priežastys, nori įspėti, kad savanaudiškumas šeimos planavime yra smerktinas

Natūralus šeimos planavimas
* Būdas: kas rytą matuojama bazinė kūno temperatūra ir stebimi makšties gleivinę
* Efektyvesnis nei kontraceptikai
(100 ilgiau nei metus šį metodą naudojančių moterų tenka vos 0,4 pastojimo atvejų per metus.)
* 100 kontracepcijos priemones naudojusių moterų teko 0,6 nėštumai per metus.
* Apskritai nesisaugojant - tai tik  7,5 nėštumo atvejai / 100 moterų

skirti abiems, tiek vyrui tiek moteriai;
juos galima taikyti tiek norint susilaukti vaikų, tiek norint išvengti pastojimo;
* jie neturi jokio pašalinio poveikio, nes neslopina vaisingumo;
* jie nieko nekainuoja;
* šeimoje, gyvenančioje pagal vaisingumo pažinimo rekomendacijas, gerėja mikroklimatas ir sutuoktinių tarpusavio santykiai, nes sutuotiniai dalijasi savo stebėjimais ir atsakomybe;
* vyras aktyviai įtraukiamas į šeimos planavimą;
* šeimos, planuojančios savo nėštumus vaisingumo pažinimo metodais, žymiai rečiau ryžtasi abortams, nei šeimos naudojančios dirbtines priemones

Metodų efektyvumas priklauso nuo:
1. kaip tiksliai nustatomi vaisingo periodo pradžia ir pabaiga;
2. sutuoktinių sugebėjimo derinti savo prokreacinę elgseną, (susilaikyti nuo intymių santykių vaisingomis dienomis jei sutuoktiniai nori atidėti nėštumą ir priešingai, jei nori susilaukti kūdikio).

Kas yra klonavimas?

Klonas - genetiškai identiškas organizmo palikuonis, kilęs vegetacinio dauginimosi būdu (angl k. clone atžala, prie žemės prispausta ir įsišaknijusi augalo (pvz.serbento) šakelė). Reprodukcinis klonavimas - klonavimas, siekiant susilaukti genetiškai identiško palikuonio. Terapinis klonavimas - klonavimas, siekiant gauti embrioną, kuris vėliau būtų panaudotas genetiškai identiškų kamieninių ląstelių gamybai.

Dar 1966 metais JAV pasirodė pirmieji straipsniai apie tai, jog žmogaus ar gyvūno kopijų kūrimas teoriškai yra įmanomas.  Tiesa, sąlygiškai klonais galima vadinti homozigotinius dvynius. Jie gimsta po to, kai motinos gimdoje į dvi dalis pasidalina viena zigota. Dėl to šie dvyniai yra genetiškai identiški.

Avytė Dolly gimė atlikus somatinės ląstelės branduolio perkėlimą į kiaušialąstę. Perkėlimo metu kiaušialąstės branduolys, talpinantis pusę būsimo gyvūno genetinės informacijos, yra pašalinamas. Tada paimama somatinė ląstelė ir išimamas jos branduolys. Ta somatine ląstele gali būti bet kuri kita, nelytinė, gyvūno kūno ląstelė, pvz., odos, nago ar pan. Tokia ląstelė savo branduolyje talpina visą genetinę informaciją. Jis ir perkeliamas į branduolio netekusią kiaušialąstę. Taip pastaroji yra “apgaunama”. Dabar, kaip ir po natūralaus apvaisinimo, ji jau turi visą genetinę informaciją, todėl esant atitinkamoms sąlygoms jau gali dalintis. Po to susiformavusi zigota perkeliama į gimdą. Gimęs klonas yra genetiškai identiškas tam individui, kurio somatinės ląstelės branduolys buvo perkeltas. Todėl kloną galime vadinti “pavėlavusiu” homozigotiniu dvyniu. Nuo pastarojo klonas skiriasi tik tuo, kad dvynys paprastai gimsta tą pačią dieną, o klonas - praėjus laiko tarpui, kuris gali būti labai įvairus: mėnesiai, metai, dešimtmečiai. Klonuoti galima ir mirusį žmogų. Tada tas laiko periodas dar labiau išsitęstų ir siektų šimtmečius ar net daugiau.

 

Koks yra klonavimo vertinimas?

Nepraėjus nė pusmečiui po Dolly gimimo, pats avytės klono kūrėjas įspėjo apie klonavimo pavojus kūdikio sveikatai ir pasiūlė atsisakyti minties klonuoti žmogų.

Eksperimento aukos

Sėkmingai perkelti ląstelės branduolį pavyksta gana retai. Dar sunkiau pasiekti, kad ji dalintųsi. Kuo sudėtingesnis gyvūnas, tuo mažesnė tikimybė, jog ir tolesnė klonavimo eiga atneš gerų rezultatų. Jei varliagyvių klonavimas pavyksta po 50-120 bandymų, tai jau minėtai Dolly klonuoti prireikė net 276. Klonuojant žmogų, būtų eksperimentuojama su žmogiška gyvybe ir kiekvienas nepavykęs bandymas reikštų pradėto žmogaus nužudymą.

Pirmąją klonuotą avį Dolly sukūręs Ianas Wilmutas sakė, kad iki sėkmingo klonavimo buvo atlikti 276 bandymai, kurie baigėsi išsigimimais. Specialistų nuomone, sėkmingi būna tik 3 proc. klonavimo bandymų (retorinis klausimas: kaip jūs manot, kas laukia 97% nepavykusių klonų?). Žmogus yra sudėtingesnis organizmas, kiek reikėtų aukų vieną žmogų klonuoti?

Net tada, kai embrionas sėkmingai įsitvirtina gimdoje, maždaug trečdalis nėštumų baigiasi persileidimu.

Sveikatos būklė dėl turimos informacijos

Taip pat yra žinoma, jog sulaukusi penkerių metų avytė Dolly susirgo artritu. Liga apėmė abu užpakalinių kojų sąnarius. Buvo konstatuota, jog penkiametės Dolly sveikata prilygsta dešimtmetės įprastu būdu gimusios avies sveikatos būklei.  Gera sveikata nepasižymi ir kiti klonuoti gyvūnai, pvz., pelėms yra ypač būdingi vėžiniai susirgimai. Sunku ir prognozuoti, kas laukia žmogaus klono, nes mokslas beveik nieko nežino apie tai, kaip šis metodas paveiks žmogų. Juo labiau, kad žmogbeždžionių klonavimas kol kas nedavė sėkmingų rezultatų.

Galima net sakyti, kad klonai turi du gyvenimo trukmės atskaitos taškus: biologinį amžių ir amžių, skaičiuojamą po gimimo. Juk kai bus daromas 40 metų vyro klonas, bus paimta jo somatinė ląstelė turinti keturiasdešimtmečio žmogaus genetinę informaciją ir patyrusi 40 metų trukusį žmogaus gyvenimą, žalingų įpročių ir supančios aplinkos poveikį. Todėl pirmąją dieną po gimimo berniukas-klonas bus dieną išgyvenęs kūdikis su 40 metų biologiniu amžiumi. Turėdamas 20 metų, tas jaunuolis faktiškai turės 60 metų trunkantį biologinį amžių. Taigi, jo jau turėtų laukti vyresnio amžiaus žmonėms būdingos ligos. Galbūt biologinis amžius yra ir avytės Dolly artrito priežastis.

Ryšių problema

Klonuojant žmogų iškiltų sunkumų ir dėl giminystės ryšių nustatymo. Sudėtinga apibrėžti, kas klonui bus somatinės ląstelės branduolio donoras: tėvas ar genetiškai identiškas brolis dvynys. Dar painiau būtų, jei pavyzdžiui dukra, turinti genetinę patologiją ir nenorinti jos perduoti savo vaikams, išnešiotų savo motinos kloną. Kas tada motina būtų gimusiam dukros vaikui?  Tikra motina, sesuo dvynė ar senelė? Taip būtų pažeista natūrali vaiko teisė turėti ir pažinti tėvus, susimaišytų nuo amžių nusistovėję giminystės ryšiai.

Terapinio klonavimo nemoralumas

Mintis klonuoti žmogų vilioja ne tik tuo, jog yra įmanoma sukurti, pagimdyti ir užauginti genetiškai identišką kito žmogaus kopiją. Klonavimas turi dar vieną pusę: jo dėka būtų gaunamos kamieninės ląstelės. Galima sakyti, net pačios klonavimo idėjos varomoji jėga yra būtent šios ląstelės. Dauguma klonavimo eksperimentų atliekama jų tyrimo ir gavimo tikslu. Klonuojant būtų sukuriamas genetiškai sergančiam žmogui identiškas embrionas ir vėliau paimamos jo kamieninės ląstelės. Tai  reiškia, jog visiškai išnyktų kamieninių ląstelių atmetimo pavojus, nes ligonio organizmas kamienines ląsteles atpažintų kaip savas.

Dar svarbiau yra tai, jog klonavimas kaip toks psichologiškai atitrauktų dėmesį nuo embriono sunaikinimo. Nes čia jau butų galima pasakyti “terapinio klonavimo metu gautų kamieninių ląstelių panaudojimas”. Taip susidarytų klaidingas įspūdis, jog šios ląstelės gautos tokiu būdu, kuris nesunaikina pradėtos žmogiškosios gyvybės, o ateityje beveik nenutrūkstamai būtų galima galvoti apie kokybiškų ir tik konkrečiam donorui priderintų kamieninių ląstelių šaltinį, kuris neturėtų sąsajų nei su prieštaringai vertinamomis abortų klinikomis, nei su įstaigomis, kur atliekamas dirbtinis apvaisinimas in vitro.

Tačiau iš esmės “terapinis” klonavimas, kad ir kaip būtų norima tai užmaskuoti, vis tiek yra susijęs su embriono sunaikinimu. Klonavimo pavadinimas “terapiniu” nepakeičia procedūros esmės. “Terapinis” klonavimas vyksta taip pat kaip ir “reprodukcinis”. Skirtumas atsiranda tik po to, kai klonavimo metu jau yra sukurtas embrionas. “Terapinio” klonavimo atveju žmogus-klonas yra sunaikinamas iš jo paimant gyvybiškai svarbias kamienines ląsteles kitų žmonių gydymo tikslams, o “reprodukcinio” - embrionas yra perkeliamas į gimdą ir žmogui-klonui leidžiama išvysti pasaulį.

Tad tiek terapinis, tiek ir reprodukcinis klonavimas yra neetiškos ir amoralios biotechnologijos, kurios pažeidžia prigimtinį žmogaus orumą ir paverčia jį techninių manipuliacijų objektu.

 

Kas yra dirbtinis apvaisinimas, kokios jo rūšys?

Moters dirbtinis apvaisinimas (toliau - dirbtinis apvaisinimas) - medicinos technologijos, kurios taikomos kai sutuoktiniai negali susilaukti vaikų natūraliu būdu.

Dirbtinis apvaisinimas in vitro - dirbtinis apvaisinimas ne moters kūne.

Dirbtinis apvaisinimas in vivo - dirbtinis apvaisinimas moters kūne.

iš pradžių dirbtinis apvaisinimas buvo išskirtinai veterinarinė procedūra. Tik 7-ojo dešimtmečio pabaigoje imta kalbėti apie jo taikymą žmonėms. 1978 metais gimė pirmasis “mėgintuvėlio kūdikis” - Luiza Braun.

In vivo apvaisinimas

procedūra, kai atitinkamai paruošta apvaisinamos moters sutuoktinio sperma kateteriu patalpinama jos gimdos ertmėje. Procedūra atliekama natūralaus arba stimuliuoto menstruacinio ciklo metu.

in vitro apvaisinimas (IVF) - apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūra, kai stimuliuotos ovuliacijos metu punktuojamos kiaušidės ir kiaušialąstės surenkamos į mėgintuvėlius. Į mėgintuvėlius su kiaušialąstėmis patalpinama apvaisinamos moters sutuoktinio sperma ir apvaisinimas įvyksta mėgintuvėlyje inkubatoriuje. Apvaisintos kiaušialąstės auginamos mėgintuvėlyje dvi paras ir embrionai kateteriu patalpinami moters gimdos ertmėje.

 

Koks yra dirbtino apvaisinimo vertinimas?

Svarbiausiai natūralus gyvybės pradėjimas

Etinis įvairių procedūrų vertinimo kriterijus turėtų remtis žmogiškosios prokreacijos (t.y. galimybe daugintis) esme, kylančia iš paties žmogaus asmens ypatingumo. Pati gamta įsakmiai ragina, kad žmogiškoji gyvybė būtų perduodama asmenišku bei sąmoningu veiksmu.Toks asmeniškas veiksmas yra intymus sutuoktinių meilės susivienijimas, kai jie pilnutinai dovanodamiesi vienas kitam pradeda naują gyvybę. Žmogaus asmens orumas reikalauja, kad jis į pasaulį ateitų kaip Dievo dovana ir kaip vaisius santuokinės sueities - tai yra tokio akto, kuris vienintelis deramai ir nepakeičiamai išreiškia sujungiančią ir gyvybę pradedančią sutuoktinių meilę, akto, kuris dėl pačios jo prigimties negali būti pakeistas kuo nors kitu.

Medicininė intervencija nepažeidžia asmens orumo tada, kai ji siekia pagelbėti santuokos aktui, kad normaliai atliktas santuokinis aktas pasiektų savo tikslą (pradėtų naują gyvybę). Tačiau kartais medicininė intervencija atstoja santuokinę sueitį… Šiuo atveju medikų veiksmai ne tarnauja santuokos aktui, kaip turėtų, bet pasisavina prokreacinę funkciją, o tai prieštarauja sutuoktinių ir laukiamo kūdikio orumui .

Dirbtinis apvaisinimas santuokoje vartojant partnerio sėklą, gaunamą normalaus santuokinio akto metu yra moralus ir leistinas.

Naikinimas gyvybių ir eksperimentavimas su jomis. Kaina.

apvaisinimo ciklų atlikta trigubai ar net daugiau kartų, nes dirbtinio apvaisinimo technologija ne visada būna sėkminga: tik maždaug 27 procentų moterų po vienos apvaisinimo procedūros pastoja (apvaisinant šaldytais embrionais pastojimo tikimybė yra dar mažesnė -tik 15procentų). Pagimdo dar mažiau. Todėl pasaulyje jau imama kalbėti apie tai, kad reikėtų vykdyti “technologijos vartotojų apsaugą”, kada vaisingumo klinikos negalėtų už nepavykusius vaisingumo ciklus imti užmokesčio. O jis tikrai nėra mažas. Lietuvoje dirbtinis apvaisinamas kainuoja per 10 tūkstančių litų. Taigi, jei bus sėkminga tik trečioji procedūra, kūdikis tėvams “kainuos” per 30 tūkstančių litų. Tačiau būna ir taip, kad apvaisinimas nepavyksta iš viso.

Eksperimentai. Santuokoje vykstantis apvaisinimas in vitro perkeliant embrioną moraliai neleistinas, nes apvaisinama ne normalaus santuokinio akto metu kūdikis turi būti sutuoktinių meilei būdingo akto vaisius, o ne prasidėti šalia jo, mėgintuvėlyje, kai technikai nustato sąlygas ir lemia padarinius. Tai nesiderina su žmogiškajai prokreacijai būdinga dovanojimo logika, bet tada vyrauja gamybos ir valdymo logika, sava daiktams ir padariniams. Šiuo atveju kūdikis gimsta ne kaip “meilės dovana”, o kaip laboratorijos “gaminys”.

Žūtys. Toks apvaisinimas yra moraliai nepriimtinas ir dėl to, kad taikant šį metodą žūsta daug embrionų, o tai tolygu abortams.

Neleistina donorystė. Apvaisinimas donorų lytinėmis ląstelėmis etiškai nepriimtinos, nes apvaisinimas vyksta ne santuokoje. Pasinaudojimas svetimomis, o ne sutuoktinių lytinėmis ląstelėmis nesuderinamas su santuoka ir sutuoktinių ištikimybe, pažeidžia vaiko teisę būti pradėtam ir gimti santuokoje. Taikant šią techniką, ignoruojamas bendras ir vienijantis sutuoktinių pašaukimas tėvystei ir motinystei, nes tėvu ir motina galima tapti tik vienam per kitą; ši technika suardo jungtį tarp genetinės tėvystės, nėštumo ir vaiko auklėjimo atsakomybės. Kadangi donorystėspaprastai yra anoniminė, dirbtinio apvaisinimo keliu pradėtas vaikas netenka savo prigimtinė teisės žinoti savo tėvus.

Dėl tų pačių priežasčių, sustiprintų dar ir santuokos nebuvimu, yra moraliai nepriimtinas dirbtinio apvaisinimo taikymas vienišiems asmenims ir sugyventiniams. Šitaip iškraipomas ir suklastojamas pirminis žmogaus lytiškumo turinys, dirbtinai atskiriamos dvi prasmės, glūdinčios pačioje santuokos akto prigimtyje - susijungimas ir gyvybės pradėjimas: tokiu būdu išduodama santuokos jungtis, o santuokos vaisingumas paverčiamas priklausomu nuo vyro ir moters užgaidų. Šiemet užsienio spaudoje pasirodė tokių pasakojimų: „51-erių metų lesbietė, siekianti susilaukti į save genetiškai panašaus kūdikio, nusprendė pasinaudoti donoriniu kiaušinėliu, apvaisintu jos brolio sperma. <…> Iš pirmojo bandymo metu gautų ir šaldymo būdu išlaikytų embrionų į jos gimdą buvo sėkmingai perkeltas vienas embrionas ir taip pradėtas vieno vaisiaus nėštumas.” Šis atvejis užfiksuotas JAV, tačiau tai atliekama ir Jungtinėje Karalystėje.

Lygiai taip pat moters, santuokos ir žmogaus pradėjimo orumą pažeidžia surogatinė motinystė. Implantuoti į moters gimdą genetiškai jai svetimą embrioną arba tiesiog  apvaisinti ją su sąlyga, kad ji atiduos naujagimį klientui, reiškia atskirti nėštumą nuo motinystės, sumenkinti ją iki inkubacijos, kuri negerbia vaiko teisės būti pradėtam, išnešiotam ir pagimdytam bei išauklėtam jo paties tėvų.

Kalbant apie dirbtinį apvaisinimą reikia skirti “norą turėti vaiką” ir “teisę turėti vaiką”. Noras dar nereiškia teisės. Vien troškimas turėti vaikų dar nesuteikia teisės jų turėti. Vaikas yra asmuo ir turi savo, kaip “subjekto”, orumą. Todėl vaikas, kaip toks, negali būti sumanytas kaip “objektas”. Vaikas turi teisę būti pradėtas su absoliučia pagarba jo asmeniui.

Embrionų užšaldymas.Visame pasaulyje šimtai tūkstančių žmogaus embrionų užšaldyti dirbtinio apvaisinimo klinikų saugyklose, ir dažnai valstybė iki galo nežino, kaip su jais elgtis.

Kita vertus, embrionai užšaldomi laiko atžvilgiu, tačiau juos užšaldžiusiųjų gyvenimas tęsiasi. Kai kurie jų miršta (pvz., po savo žmonos mirties vyras paveldi 10 užšaldytų embrionų), kai kurios poros išsiskiria (pastaruoju metu Jungtinės Karalystės teismuose buvo dvi bylos dėl nuosavybės teisės į embrionus perėjimo tokiais atvejais), nesenai Anglijoje keleto embrionų paveldėjimo klausimą, abiem tėvams žuvus lėktuvo katastrofoje, teko spręsti teismui. Kai kurios poros paprasčiausiai nusprendžia nebeturėti daugiau vaikų, ypač tos, kurios dėl dirbtinio apvaisinimo susidūrė su daugybiniu nėštumu. O embrionai lieka užšaldyti, kol išleidžiami įstatymai, leidžiantys juos sunaikinti. Taip 1996 m. Jungtinėje Karalystėje per vieną dieną buvo sunaikinta 6000 šių mažų žmogiškųjų gyvybių, nes niekas jų nenorėjo ir nepareikalavo. Dažnai nereikalingi embrionai tampa ir mokslininkų eksperimentų aukomis, nes iki 14 embriono vystymosi dienos eksperimentai su juo kai kuriose šalyse  yra leidžiami.

 

Kokie pačių kunigų pasisakymai, kodėl reikia kunigų?

Mums reikia didvyrių. * Nes aš noriu būti laimingas ir kitus daryti laimingais * Nes aš noriu prieš Dievą būti kilniaširdis * Nes tai yra iššūkis * Nes noriu visus laimingus padaryti, atiduodant juos Kristui * Nes JIS, kuris myli, viską atidavė * Nes tiek daug yra kančios pasaulyje * Nes tik nedaugelis tam ryžtasi * Nes nieko neprarasi, bet viską laimėsi * Nes aš vargšams ir Bažnyčiai noriu padėti * Nes man jau gana daryti tuščius dalykus * Nes noriu būti kaip Jonas Paulius II * Nes aš sau geresnio  gyvenimo būdo neįsivaizduoju * Geriausias būdas nešti pasauliui ramybę * Nes daug žmonių yra nuliūdę * Nes noriu mylėti daugiau ir geriau * Nes šį pasaulį reikia būtinai perkeisti* Nes mano klebonas buvo geras * Nes bažnyčiai reikia tokių vyrų * Geriausias būdas mylėti * Nes gyvenimas trumpas ir reikia gerai jį panaudoti * Kažkas turi perkeisti pasaulį * Tik tas skaitosi, kas Dievui ir dėl JO padaryta * Nes man patinka iššūkiai * Nes jaučius, kad Dievas to prašo * Nes aš noriu būti sau sąžiningas * Nes aš tikiu amžinu gyvenimu * Nes Dievas yra pirmiausia * Nes tu, Žmogau,  man svarbus *

Nes daug žmonių Kristaus nepažįsta * Nes noriu kad daugelis pažintų Kirstų kaip aš * Nes mums reikia apaštalų * Nes noriu pasakyti sieloms, kad yra viltis * Nes pasaulis kenčia, nes trūksta Kristaus * Nes Kristaus vardu noriu atleisti * Nes nori to Kristus * Sekti Kristumi yra nuotykis * Mums reikia kunigų * Mums reikia šventų kunigų * Nes Kristus yra ne mano laiko, bet gyvenimo vertas

 

Kas yra kunigai ir kokios jų užduotys? (žr. Knyga psl. 153-155)

Motyvai laikytis skaistumo (žr. knyga psl. 62-63)

Kam reikalingi vienuoliai? (žr. Knyga psl. 179-180.184)

Rodyk draugams

Papildoma medžiaga kontroliniui

Temos:

1.Kas yra žmogus 2.Kuo žmogus unikalus 3.Meilė 4.Pašaukimas 5.Pašaukimas Biblijoje 6.Santuoka 7.Santuokos sakramentas

  

1. Su kuo galėtum palyginti žmogų remiantis šventuoju Raštu?

Pagal 8 Psalmę žmogus palyginamas taip: „Kas yra žmogus, kad jį atsimeni, kas yra mirtingasis, kad juo rūpiniesi? Tu padarei jį tik truputį žemesnį už save ir apvainikavai jį garbe ir didybe. Tu padarei jį savo rankų darbų šeimininku, padėjai visa prie jo kojų. Avis ir jaučius - visus aliai vieno - ir laukinius gyvulius,  padangių paukščius bei jūros žuvis ir visa, kas tik keliauja jūrų takais”.

Žmogus yra Dievo paveikslas. Tai reiškia - Dievo atspindys ir kasdieniame gyvenime. Būdamas Dievo atspindys jis ir turėtų gyventi ir elgtis kaip Dievo atspindys. Jo veikla turėtų būti kažkuo dieviška.

Žmogaus galimybė būti kaip Dievo Sūnus. Žmogus turi Dievišką orumą, išmintį. Jis gali mylėti ir būti mylimas kaip tikras Dievo atspindys.  
Dievas yra dangaus ir žemės Kūrėjas.  Žmogui kaip jo atvaizdui pavesta vadovauti pasauliui, kurti jį. Jis yra tarsi visos visatos šeimininkas. Jam ji pavesta rūpintis. Kita šv. Rašto vieta sako: „Kūrinija su ilgesiu laukia, kada bus apreikšti Dievo vaikai. Mat, kūrinija buvo pajungta tuščioms pastangoms, ne savo noru, bet pavergėjo valia, su viltimi, kad ir pati kūrinija bus išvaduota iš pragaišties vergovės, ir įgys Dievo vaikų garbės laisvę. Juk mes žinome, kad visa kūrinija iki šiol tebedūsauja ir tebesikankina” (Rom 8,19-22). Taigi žmogus rūpinasi visai kūriniais, o jis yra pirmiausiai turi būti  lyginamas su pačiu Dievu, nei su už jį mažesniais kūriniai!

 

2. Dėl ko žmogus unikalus?

Dievo paveikslas yra kiekviename žmoguje. Jį dar paryškina žmonių bendrystė, panaši į dieviškųjų Asmenų tarpusavio vienybę  Jei unikalus - tai ne priešingas vienas kitam. Žmogus sukurtas su savo kūnu, kurio nebūna tokio paties. Kaip Dievo paveikslas jis turi „dvasinę ir nemirtingą” sielą. Kaip dieviškosios Dvasios šviesos ir jėgos dalininkas -  protu jis pajėgus suprasti Kūrėjo nustatytą pasaulio tvarką, o valia - pats siekti tikrojo gėrio.

Turėdamas sielą ir dvasines proto bei valios galias, jis yra apdovanotas laisve

Tobulėti, o ne pasidaryti kitokiu.

  

3. Ką Dievas šaukia?

Jėzaus kvietimas: *”Sek paskui mane!” *”Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; aš jus atgaivinsiu!”  - Jėzus šaukia visus.

(Iz 43) O dabar šis yra žodis VIEŠPATIES, tavo kūrėjo, Jokūbai, - žodis to, kuris tave sukūrė, Izraeli: „Nebijok, nes aš išpirkau tave, pašaukiau tave vardu - tu esi mano.

*Vardas reiškia žmogaus esmę, tai kas iš tikrųjų yra kiekvienas žmogus, vadinamas vardu.  *taigi Dievas pašaukia pačią žmogaus būtį, nors jis ir skirtųsi nuo kitų kažkuo. *Po pašaukimo žmogaus vardas - “tu esi mano”, Dievo nuosavybė, Dievas kviečia kaip savo nuosavybę.

 

4. koks yra trejopas žmogaus pašaukimas?

Trigubas pašaukimas:
1. Būti žmogumi -
o žmogaus atsakas yra: skleistis, augti, stiprėti gilėti savo istorija, charakteriu, savo gabumais

2. Būti krikščionim - atsakas: mylėti, tobulėti savo idealais, troškimais, vertybėmis

3. Būti krikščioniškos bendruomenės nariu  - atsakas: tarnauti, mylėti 

 

5. Kokie pašaukimo elementai pagal Bibliją, duokit pavyzdį?

Pašaukimo elementai pagal Bibliją:

* Žmogus gyvena eilinį gyvenimą

* Dievas prabyla kasdienybėje

*Dievas kviečia kažką daryti

*Žmogus išsigąsta ir bando išsisukti

*Dievas sustiprina

*Žmogus pritaria ir  palieka seną gyvenimą

 

Pavyzdys: MARIJA
 Šeštame mėnesyje angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą, kuris vadinasi Nazaretas,  pas mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija. Angelas jai tarė: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą!  Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi.  Marija paklausė angelą: „Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?” 35 Angelas jai atsakė: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu; todėl ir tavo kūdikis bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi. 36 Antai tavoji giminaitė Elzbieta pradėjo sūnų senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas tai, kuri buvo laikoma nevaisinga, 37 nes Dievui nėra negalimų dalykų”. 38 Tada Marija atsakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei”. Ir angelas pasitraukė.

7. Kas yra meilė?

Meilė yra ne vien tik jausmas. Nes jausmai banguoja

Meilė yra ne vien tik pažinimas. Nes pažinimas baigiasi

Meilė yra dar ir atsakomybė, ištikimybė,
Nes apsisprendžia už kitą asmenį, net ir tada, kai nėra jausmų ir pažinimo

 

8. Kokios Meilės rūšys pagal graikus?

Philija - draugystė, draugystės meilė.

Storge - meilė savo šeimos nariams, tėvynei, mokyklai ir panašiems dalykams.

Eros - romantinė arba lytinė meilė, (jo pirmojoje stadijoje išties nedaug.)

Seksas - meilė? Tik santuokoje, nes jis su visa atsakomybe, ištikimybe susietas.

Agape - tai krikščioniška meilė artimui ir Dievui.

Praktikinis agapiškos meilės parodymas: Pal. Teresė iš Kalkutos

 

9. Koks Meilės himnas (1 Kor 13, 4-7)?

„Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi; meilė nesigiria ir neišpuiksta. Ji nesielgia nepadoriai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, nemąsto piktai, nesidžiaugia neteisybe, džiaugiasi tiesa; visa pakenčia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria”

10. Kokie Dievo ir santuokos panašumai?

Žmogus sukurtas pagal Dievo norą ir panašumą. O Dievas yra meilė.  Meilei riekia bent dviejų asmenų. Dievas yra triasmenis. Todėl Dievas yra meilė ir pats savyje išgyvena asmeninės meilės bendrystės paslaptį. O sukurtas žmogus kaip yra mylinti ir mylima bendruomeniška būtybė, ne iš savęs, o tik santykyje su kitais. Todėl jis pašauktas į meilę ir bendrystę ir atsakomybę. Kadangi žmogus buvo sukurtas kaip vyras ir moteris todėl visada jie lieka kartu Dievo meilės atvaizdai ir ženklai.

Dievas palaiko tą ryšį Ir laimina, kad jie tęstų Dievo mylinčią kūrybą. Vyras ir moteris sukurti vienas kitam
„Negera žmogui būti vienam” (Pr 2, 18).Dievas - santuokos autorius

„Todėl vyras palieka savo tėvą ir motiną, glaudžiasi prie savo žmonos, ir jie tampa vienu kūnu” (Pr 2, 24).
„Taigi jie - jau nebe du, o vienas kūnas” (Mt 19, 6). Iš santuokos kyla gerovė

Kalbant apie Dievą Trejybę sakoma: Tėvas myli Sūnų, Sūnus - Tėvą, o iš Jų kyla šventoji Dvasia. Ta struktūra panaši ir į santuoką.

 

11. Kokie Santuokos tikslai?
Santuokos ryšys, kuris visam gyvenimui sujungia vyrą ir moterį, savo prigimtimi yra skirtas sutuoktinių labui ir vaikų gimdymui bei auklėjimui

Sukurtas iš meilės (ryšiai) ir pašauktas meilei tai yra įgimtas pašaukimas
Seksualumas veikia visą kūnu ir dvasia vieningą žmogų, ypač jo jausmus, galią mylėti ir gimdyti, o bendresne prasme - gebėjimą užmegzti bendravimo ryšį su kitu žmogumi.
 vyras ar moteris turi pažinti
 savo seksualinį tapatumą  ir su juo sutikti.
Fiziniai, moraliniai ir dvasiniai jų skirtumai ir vienas kito papildymas yra skirti santuokos labui ir šeimos gyvenimo praturtinimui.
Abiejų sutuoktinių ir visuomenės darna iš dalies priklauso nuo to, kaip vyras ir moteris vienas kitą papildo, kiek yra vienas kito reikalingi ir atrama vienas kitam.  
Dievas suteikė vienodą asmeninį orumą

Santuokinė vyro ir moters vienybė tarsi kūniškai pavaizduoja Kūrėjo dosnumą ir vaisingumą

Abu sutuoktiniai nusprendžia kartu tobulėti.

 

12. Ką santuokos priesaikoje prisiekia? Paaiškink.

“Aš (vardas), imu tave, (vardas), savo vyru (žmona) ir prisiekiu visada būti tau ištikima (-as):

kai laimė lydės ar vargas suspaus, kai sveikata tvers ar ligos suims, - visą gyvenimą tave mylėsiu ir gerbsiu. Te padeda man Dievas”

 

13. Ko reikia, kad santuoka galiotų?

“Konsensas” (sutarimas, dermė) sutuoktinių, bet po to kaip to Dievas nori 

Pagrindimas: Savęs atidavimas yra santuokos sudarymo veiksmas-

Savęs atidavimas  paremtas įsipareigojimu ir atsakomybe.

Savęs atidavimas gali būti tik laisvas ir valingas- ir tik sutarus, * suderėjus protui, * laisvai valiai, ir * galimybėms

Turi objektyvūs santuokos tikslai sietis su žmonių siekimu ir troškimu.

14. Kokios yra Santuokos sudarymo kliūtys?
 
1. Amžiaus trūkumas. Lietuvoje leistinas amžius santuokai 18 metų. Jei nori tuoktis jaunesni, jie turi gauti teisėjo leidimą, tėvų sutikimą ir bažnytinės vyresnybės dispensą. Lietuvoje santuokos sakramentą galima teikti tik nuo 17 metų amžiaus.
2. Lytinis nepajėgumas. Tai fizinis ir psichinis nepajėgumas atlikti lytinį aktą (impotentas). Ši kliūtis nedispensuojama. Jei paaiškėja, kad lytinis nepajėgumas buvo prieš santuokos sudarymą, sudaryta santuoka yra negaliojanti. Jei lytinis nepajėgumas atsiranda vėliau, santuoką sudarius - ji yra galiojanti. Paprastas nevaisingumas (esant vyresniame amžiuje) nėra kliūtis santuokai.
3. Santuokinis ryšys. Jokiu būdu negalima tuoktis su vedusiu (ar ištekėjusia), priėmusiu Santuokos sakramentą, jei jo (jos) sutuoktinis tebėra gyvas. Ši kliūtis nedispensuojama.
4. Skirtingas kultas. Tuokiantis krikštytam asmeniui su nekrikštytu, reikalinga bažnytinės vyresnybės dispensija. Sudarant mišrią santuoką (tuokiasi katalikas su nekatalike), reikalingas bažnytinės vyresnybės leidimas.
5. Kraujo giminystė. Neleidžiama tuoktis tiesioginės eilės giminėms: tėvui su dukra  ar anūke; motinai su sūnum ar anūku.
6. Svainystė. Draudžiama tuoktis vyrui su mirusios žmonos artimais giminėmis (jos motina ar dukterimi), o žmonai su artimais vyro giminėmis (jo tėvu ar sūnumi). Kai kuriais atvejais gali būti duota dispensija.
7. Įstatyminė giminystė. Negali tuoktis tėvai su savo įvaikiais, įbroliai su įseserėmis. Šios kliūties pagrindas - padorumas, nes tarp įtėvių ir įvaikių atsiranda toks šeimyninis ryšys, koks tarp tėvų ir vaikų. Ši kliūtis gali būti dispensuojama.
8. Aukštieji šventimai. Neturi teisės tuoktis katalikų dvasininkai: diakonai, kunigai, vyskupai, negavę Šventojo Sosto dispensos.
9. Vienuoliniai įžadai. Neturi teisės tuoktis vienuolis ar vienuolė, padarę amžinuosius skaistybės įžadus. Išimtinais atvejais gali būti duodama dispensija.
10. Pagrobimas. Santuoka su tuo tikslu pagrobta moterimi bus negaliojanti. Kliūties pagrindas - asmens laisvos valios varžymas. Kliūtis išnyksta, jei pagrobtoji, būdama laisva ir saugi, pareiškia sutikimą tekėti už savo pagrobėjo.
11. Nusikaltimo kliūtis. Jei kas, norėdamas susituokti su kitu asmeniu, nužudytų jo arba savo sutuoktinį, ar kokiu nors būdu prie to nužudymo prisidėtų, jo nauja santuoka būtų negaliojanti. Šią kliūtį gali dispensuoti tik Apaštalų Sostas.
12. Viešo padorumo kliūtis. Orumas ir viešas padorumas reikalauja, kad gyvenantys santuokinį gyvenimą netikroje santuokoje (susidėję) nesusirištų santuokiniais ryšiais su kitos šalies artimaisiais, pvz.: vyras negali vesti savo sugyventinės dukters. Ši kliūtis gali būti dispensuojama, jei nėra pagrįsto įtarimo, kad santuoka bus sudaroma su savo vaiku.

Rodyk draugams

Kontrolinio nr.1 klausimai

KLAUSIMAI KONTROLINIAM DARBUI NR. 1

Kapelionas Mindaugas Malinauskas SJ

 

  • 1. Palygink žmogų su gamtos reiškiniu. Atskleisdamas jo dvasines ypatybes. (plg. 9 psl.)
  • 2. Kokias žmogaus sritis gali simbolizuoti medžio dalys? (plg. 12 psl.)
  • 3. Su kuo ir kodėl galėtum palyginti žmogų remiantis šventuoju Raštu? (plg. papildoma medžiaga nr.1)
  • 4. Kas yra saviugda (valios ugdymas) ir kaip ją galima pasiekti? (plg. 12-13 psl.)
  • 5. Kuo žmogus yra unikalus? (plg. papildoma medžiaga nr.2) daugiau (plg. 14-15psl.)
  • 6. Koks yra pašaukimo apibrėžimas? (plg. 20 psl.)
  • 7. Kaip Dievas suteikia pašaukimą žmogui ir galimybes jį išpildyti? (plg. 23psl.)
  • 8. Ką Dievas šaukia? (plg. papildoma medžiaga nr.3).
  • 9. Koks yra trejopas žmogaus pašaukimas? (plg. papildoma medžiaga nr.4.)
  • 10. Kokie pašaukimo elementai pagal Bibliją, duokit pavyzdį? (plg. papildoma medžiaga nr.5.)
  • 11. Kas yra meilė? Paaiškink. (plg. papildoma medžiaga nr. 7.) plačiau (plg. 26psl.)
  • 12. Kokios meilės rūšys pagal graikus? Paaiškink plačiau (plg. plg. papildoma medžiaga nr. 8.)
  • 13. Koks yra krikščioniškos meilės himnas? (išvardink bent 7 meilės savybes ar veikimus) ( 1 Kor 13 plg. papildoma medžiaga nr. 9 ar psl. 29 )
  • 14. Kada yra tikra meilė? (plg. 27 psl.)
  • 15. Kaip žmonės gali įprasminti gyvenimą ir kaip įprastina žmogus gyvenimą su tikėjimu? (plg. 32 psl.)
  • 16. Paminėk 5 grupes žmonių, kurie yra palaiminti pagal Jėzų. (palaiminimai Mt 5) (plg. 36 psl.)
  • 17. Su kokiu trūkumu sukūrė Dievas žmogų? (plg. 41-42 psl.)
  • 18. Kokie yra Santuokos tikslai? (plg. 45 psl.) + (plg. papildoma medžiaga nr.11.)
  • 19. Kokie yra Santuokos požymiai? (plg. 46 psl.)
  • 20. Kokie Laimingos poros bruožai? (plg. 50-51 psl.)
  • 21. Kokie Dievo ir santuokos panašumai? (plg. papildoma medžiaga nr.10.)
  • 22. Ką santuokos priesaikoje prisiekia? Paaiškink. (plg. papildoma medžiaga nr.12.)
  • 23. Ko reikia, kad santuoka galiotų? (plg. papildoma medžiaga nr.13) + (plg. 55 psl.)
  • 24. Kokios yra kliūtys sudaryti santuokai? (plg. papildoma medžiaga nr.14)

  

 

Rodyk draugams

vasario 16 tėvynė

Aš esu pilnai įsitikinęs, kad gyvendamas pasaulyje gali vėl ir vėl rasti tokių momentų, kai regimybė ir patyrimas nelieka vien tik materialūs, bet atveria visai kitą dimensiją – Dvasios pasaulį. Tai gerai parodo santykiai, mąstymas. Bet ir gamtoje kuo toliau į erdvę tuo labiau begalybė realesnė  pasirodo – visata , kuo giliau į gelmę tuo dvasia apčiuopiamesnė – kvantai.


 


Ir tik labai akli, nemąstantys gali to nepastebėti.


Žiūrėkit koks didžiausias ateistas gindamas savo tėvynę: bėgs ir šauks „Už tėvynę“ rusiškai „za rodinu, ura“


 


Tėvynė, Tėvynės meilė yra viena tų sričių, kurioje atsiveria ta erdvė, kuri yra tokia dvasinė ir erdvi.


 


Juk žiūrėkite, kokia didelis ir platus  tėvynės meilės mastelis. Kai aš save myliu, aš rūpinuosi savimi, švertinu savo gyvenimo aplinkybes, darau sprendimus, pasirinkimus.


 


Kai kitą myliu, jau ne vien tik save žiūriu, bet ir kitą, ne viena taip kaip man, bet ir kitaip labai originaliai, ribotumai ir platumai visai kitokie kaip tik vienas.


 


O kai viskas dar plačiau, iki pat tėvynės. Kokia čia didelė erdvė.


 


Ir tada savaime kyla klausimas: o kas gi ta tėvynė?


 


Kas žmonių bendruomenė. Gerai duosiu bendruomenę.


Na, ne visai. Bendros praeities, patirties. – Ach taip, prašom ši pvz šeima.


NE, dar ne. Bendra vieta, klimatas. Gerai, prašom štai čia kai kas bendra.


Na, dar ne. Bendra jausena, bendra dvasia, bendra sąmonė.


O, tai jau šito negaliu pateikt. Čia atrodo Dievo malonė. Jau negali apskačiuoti. Čia atsiveria Dvasia.


 


 


Iš tos dvasios, iš tos jausenos tėvynė patyrimas.


Ir tėvynės veidas iš tos dvasios iš tos jausenos.


 


Kaip tą jauseną, tą tėvynės dvasią apibrėžti kiekvienas gali pats atsakyti.


Gal kai kam padėtų iš buvimo užsienyje suprasti.


Kai neturi įprastinės aplinkos, situacijų, nuotaikos – ir tad ilgiesi tėvynės.


Tie, kurie užsidirbti išvažiuoja – gali pasakyti, tik darbas ir darbas ir vardan ko? Viskas įvelia į rutiną ir negali pasikrauti dvasiai stiprybės, kas lengviau įmanoma tėvynėje. Susvetimėjimas su viskuo.


 


Visai neseniai man teko patirti, ką reiškią tėvynė iš visai kitos perspektyvos


Ne iš tų, kurie išvyksta į užsienį.


Bet iš tų, kurie lieka tėvynėje ir ilgisi tų, ir serga už tuos, kurie išvykę.


 


Mano teta ir dėdė iki ašarų kalbėjo apie savo dvi dukteris, kurios išvykusios ir atrodo visam laikui į Angliją  ir sukūrę šeimas su kitų tautybių žmonėmis jau įsitirtinę labais stabiliai.


Viso to pokalbio viršūnė buvo jų daina dainuojama daina:


 


Kur tu? Čikagoj? Londone? Paryžiuj? Milane?
 Ispanijos plantacijose? Stoholmo centre?
 Kur tu? Berlyne? Amsterdame? Airijos glėby?
 O mūsų tiek nedaug belikę Lietuvos širdy…


Tai kas labai iki nervo jautrumo artima. Tai kas visai gyvenimo dalis.


 


Pabaigai norėčiau palinkėti stiprybės į ateitį.


Semkitės tiek stiprybės dabar. Patirkite tos dvasios šaltinius


Artumo, Dievo maloningumo.


Ir kai būsite užsienyje ilgesnį ar visą laiką. Turėkite su savimi dvasią, mokėkite atrasti Dievą visuose dalykuose, situacijose. Tegu Dievas ir tėvynė lieka su jumis visada, kad tai ką dabar jaučiama ir gera mums visada lydėtų.

Rodyk draugams

žodis

Dievas ir jo veikimas yra tikslas visų dvasinių pratybų. O tiksliau visą tai galime rasti Jėzaus asmenyje – nes jis yra tikslas ir tikroji istorija DIeov ir žmogaus.
Kai Dievas kūrė, jis kūrė viską per savo Sūnų amžiną Žodį. Todėl viskas kas yra yra ir bus susieta su juo
Jame atpažįstamas Dievas toks koks jis yra
Per JĖzų ir išganymas, nes jis geriausiai žino, ko riekia – savo įsikūnijimu.
Per JĖzų ir perketimas, nes jis atsiuntė savo Dvasią, kuri viską primena ir atnaujina, ką Jėzus kalbėjo uir darė, ką Jis tebedaro Dvasios Galia mūsų tarpe.


Todėl artėjimas prie Dievo yra vienintelis KLEias per JĖzų.


Galiausias atdsakymas žmogaus yra per JĖzų, su Jėzumi ir Jėzuje.
Jei ką žmogus mąsto – ir tokiu būdu artėja prie Dievo, nėra jokio kito kelio kaip tik per Jėzaus charakterį ir jo būdą.


Nėra jokio kito pagrindo tik Jėzus Kristus.


Todėl visas mąstymas vyksta meditaviame susitikme su Jėzumi.


Visokiausi aspektai meditacijose Jėzaus suitikimo.
Štai kenti su Jėzumi, štai džiaugiesi su Juo, štai su juo gyveni kasdienybėje.


Koks gi tas Jėzus, kurį skelbia Ignacas ir kviečia jį pažinti, pamilti ir sekti.


Tai karo mūšio Viešpats, kuris kviečia juo sekti. Tik jis kovoja eidama ir būdama vargšas, nukryžiuotas ir skelbia savo žodžiųu kovą ir pergalę. Ir kviečia tokiu būdu sekti ir kitus.
Viešpats nėra mokytojas, kuris duotų gerų minčių, bet tas, kuri veda, kuris traukia apskui save – patraukia.
Todėl ne mokslaas Kristaus pirmauja, bet gyveniams Kristaus svarbiausias.
Todėl įsijautimas į gvyeniąm Jėzaus suvaidiną svarbią rolę, o o ne žodžių reikšmė savyje.


Galima suprasti iš Ignaco laikysenos, kuris būtinai norėjo Jeruzalėje būti ir ten taip jaustis su Jėzumi, tose aplinkose, ką matė, ką jautė. Net pėdą žiūrėjo į kurią pusią nukreipta.


Penktoji Evangelija.



 Kviečia pasidalinti savimi.
Dievas apsidalino savimi Jėzuje, atsakymas toks pats per JĖzų.
Kokai geradarybes suteikė,


Garbinti, šloivinti ir tarnauti


 

Rodyk draugams

Pakelti galvas


Evangelija (Lk 21, 28)


    Jėzus sakė savo mokiniams:
    „Kai matysite Jeruzalę supamą kariuomenės, žinokite, jog prisiartino jos nuniokojimas. Tuomet, kas bus Judėjoje, tebėga į kalnus, kas mieste – teišeina iš jo, kas apylinkėse – tenegrįžta. Tai bus bausmės dienos, kad išsipildytų Raštai.
Vargas nėščioms ir žindančioms tomis dienomis! Šalį užklups didžiausios nelaimės. Šitą tautą ištiks Dievo rūstybė. Žmonės kris nuo kalavijo ašmenų ir bus išvaryti nelaisvėn į įvairius kraštus. Jeruzalę mindžios pagon