BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Evangelija (Lk 4, 31–37)

Evangelija (Lk 4, 31–37)


   Jėzus nusileido į Galilėjos miestą Kafarnaumą ir šeštadieniais mokė žmones. Jie labai stebėjosi jo mokslu, nes jo žodžiai dvelkė galybe.
   Kartą sinagogoje buvo netyrojo demono dvasios apsėstas žmogus. Jis pradėjo garsiai šaukti: „Šalin! Ko tau iš mūsų reikia, Jėzau iš Nazareto? Gal atėjai mūsų pražudyti? Aš žinau, kas tu toks: Dievo šventasis!“
   Jėzus sudraudė jį: „Nutilk! Išeik iš jo!“ Nubloškęs jį į sinagogos vidurį, demonas išėjo, nė kiek jo nesužeidęs.
   Visi nustėro ir kalbėjosi: „Kas tai per žodis: jis su valdžia ir galia įsakinėja netyrosioms dvasioms, ir tos pasitraukia?!“
   Ir gandas apie jį plito visose aplinkinėse vietovėse.


 


 


Šiandienos evangelija pagražina Jėzaus Viešo gyvenimo aprašymą. Čia Jėzus yra ir mokytojas ir gydytojas ir pranasas. Čia jsi kartu ir egzorcistas. Jis šaukia netyrą dvasią pasitraukti iš vargšo žmogaus. Žmonės jau matė jo galybių, o šta jis dar patvirtina.


Čia kaip su stebuklais – įvyksta ir cha – buvo – atsitiktinumas, bet labai stiprus, kas tai yra.


Ir štai vėl dar stipriau – čia tai akivaizdybė.


 


Pabandykime perketi tokį Jėzaus veikimą šioms dienoms, kai žmonės palinkę į individualizmą ir savo paties autoriteto kūrimą – arba atsikratinėjimą autoritetų – geriau sakyti atsirinkinėjimas, kombinavimas autoritetų – kad vieno žmogau neužtenka.


Tačiau pamokymo riekia ir gydymo reikia.


 


Labai svarbi prielaida, jog autoritetingi asmenys iįmano, ką jie daro.


Nes jei susiduriam su klausimu kas čia yra ir ką su tuo daryti – riekia


Jis turi teisingai ivertinti ir atskirti – kas tai ir kokia zala ar nauda gali tai duoti.


 


Taip pat tas pasedimas yra pakankamai mums aktualus – ne tik artimo atveju, bet savo paties.


Juk kartais paklausiame saves – kas cia atsitiko, kad as taip ir taip padariau, pasakiau, pasielgiau.


Kas gi mane apsedo?


Be abejo apsedimas piktosios dvasios, kuri valdytu jau zmogu nera toks jau daznas atvejis


Taciau tos piktosios dvaisos itakos pasitaiko, juk galiausiai kiekvienas veiksmas, mintis, zodis, kuris nera Dievo valios pildymas turi savo saltini piktojo dvasioje ir jos raginimuose.


 


Taciau guodžianti mintis yra ta , kad apsestasis tieisiai sviesiai ivardian, su kuo gi riekala turima – su Dievo sventuouju.


Kas gi tas sventasis – tai Dievas. Viskas sventa, aks su Dievu…

Rodyk draugams

Rašyti komentarą