BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Evangelija (Lk 6, 20–26)

 

Evangelija (Lk 6, 20–26)


    Pakėlęs akis į savo mokinius, Jėzus prabilo:
    „Palaiminti jūs, vargdieniai, nes jūsų yra Dievo karalystė.
    Palaiminti, kurie dabar alkstate, nes būsite pasotinti.
    Palaiminti, kurie dabar verkiate, nes juoksitės.
    Palaiminti esate, kai žmonės jūsų nekenčia, atstumia, niekina ir atmeta kaip blogą jūsų vardą dėl Žmogaus Sūnaus. Džiaukitės tą dieną ir linksminkitės, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje. Juk lygiai taip kadaise jų protėviai darė pranašams.
    Bet vargas jums, turtuoliai, nes jūs jau atsiėmėte savo paguodą.
    Vargas jums, kurie dabar sotūs, nes būsite alkani.
    Vargas jums, kurie dabar juokiatės, nes jūs liūdėsite ir verksite.
    Vargas jums, kai visi žmonės jus giria, nes ir jų protėviai lygiai taip gyrė netikrus pranašus“.


 


  Jauna pora užėjo į pačią gražiausią miesto žaislų parduotuvę. Vyras ir moteris ilgai apžiūrinėjo spalvingus žaislus, pakabintus ant lubų, išrikiuotus lentynose, išdėliotus ant prekystalių. Čia galėjai rasti verkiančių ir besijuokiančių lėlių, elektroninių žaidimų, miniatiūrinių viryklių, galinčių iškepti tortą ar pyragaitį.


     Tačiau sutuoktiniai niekaip negalėjo išsirinkti. Jiems į pagalbą atskubėjo maloni pardavėja.


–        Mes turime mažą dukrelę, – ėmė aiškinti jai moteris. – Visą dieną ji būna namie viena. Mes grįžtame tik vėlai vakare.


–        Mūsų dukrelė beveik nesišypso,– tęsė vyras. – Norėtume jai nupirkti kažką tokio, kas padarytų ją laimingą,– vėl kalbėjo moteris, – ypač tada, kai mūsų nėra namie… Ką nors, kas ją džiugintų, kai pasilieka viena.


–        Man labai gaila ,– mandagiai nusišypsojo pardavėja. – Mes neparduodame tėvų.           


 


 


Tai norite pasakyti, kad nieko tokio negali jai duoti, kas atstotu mus, jos tevus.


 


Taip, jusu reikia jai, labiau nei kokiu nors žaislu, ar net turtu, valgio, džiaugsmų. Jai reikia jūsų artumos, o ne kokių kitų santykių.


 


Be jūsų ji yra vargdienė, nors ir viską turėtų,


be jūsų ji alkana, nors ir valgytų ką nori


Be jūsų ji liūdna, nors ir muzika ir dainos lietūs, šventės būtų.


BE jūsų ji nelabai kitų priima ir nelabai kitų įsileidžia į savo gyvenimą.


 


 


Nejaugi mes tokie svarbūs?


 


Taip!


 


Juk jūsų tėvystė išteka iš Dieviškosios tėvystės; Tik dėl to, kad žmogaus siela prisirišusi prie Dievo kaip vaikas prie Tėvo. Kaip kūdikis prie motinos. Tik dėl to jūsų dukrelė laukia jūsų, trokšta jūsų artumos.


Vaikų – mažų ar suaugusių – pagarbą savo tėvui ir motinai maitina natūralus jausmas, kylantis iš juos jungiančio ryšio.


Kaip siela glaudžiasi prie Dievo, taip žmogus prie savo tėvų.


 


 


Biblijos Knyga Siracidui sako: „Visa širdimi gerbk savo tėvą, neužmiršk savo motinos gimdymo skausmų. Atsimink, kad iš šių tėvų esi gimęs; ką gali jiems duoti už visa, ką jie tau yra davę?“ (Sir 7, 27–28).


 


Tą patį galiu pasakyti apie tavo sielą: „visa širdimi trokš Dievo, Dėkok jam, ir neužmiršk, kiek jis dėl tavęs padarė, kaip nuostabiai tave sukūrė, kaip nuostabiai jis nubrėžė tau kelią. Kaip nuostabiai jis veda tave per gyvenimą


ar gali kokie nors turtai, džiaugsmai, malonumai, santykiai, bet kokia gerovė atstoti tau Dievą?


 


Todėl tu palaimintas, jei be Dievo jautiesi vargdieniu, ir niekuo kitu negali pripildyti savo sirdies.


Palaimintas, jei dabar alksti, kai Dievo artumo nejauti, ir negali pasimaitinti jokiais kitais santykiais.  
Palaimintas, jei dabar verki, nes Dievo nematai ir niekas negali pakeisti Dievo veido.




Didis esi, Viešpatie, ir be galo girtinas, didi Tavo galybė, ir Tavo išminčiai nėra ribų. Ir garbinti Tave nori žmogus, maža Tavo kūrinijos dalelė, tas žmogus, kuris, lydimas savojo mirtingumo, neša su savimi nuodėmę. Ir vis dėlto nori Tave garbinti žmogus, maža Tavo kūrinijos dalelė. Tu pats jį ragini su džiaugsmu Tave šlovinti, nes mus sukūrei sau, ir nerami mūsų širdis, kol neatsilsės Tavyje


 


 


Būrelis vyrų krovė sandelyje pjuvenas Ir štai viena spastebėjo, kad pametė laikrodį.


Visi ėmė ieškoti jo. Ir visiems buvo smagu. Tačiau laikrodžio taip ir nesurado.


Truputi apniuko nuotaika ir darbas. Jie pasiryžo nors ir nenoriai ieškoti po pietų.


Tik štai kai jau visi susėdo prie stalo. Laimingas vyras grizta su laikrodžiu.


Kur ji radai, gal turėjai, kur nor skitru jį.


NE aš ji ėradau sandelyje. Tereikėjo tyliai palaukti ir klausytis  - ir aš jį išgirdau kur jsi tiksi ir su radau.


 


Nebijok skirti laiko ir pasiklausti, ko širdis tavo trokšta, nebijok pajusti, kur siela tavo veržiasi ir rasi atsakymą, rasi šaltinį – Dievą, iš kurio atėjai ir į kurį veržiesi.


 


Klausykis pamažu savo širdies ir kartok tyliai: kalbėk man viešpatie, aš klausau. Tark žodį, kuri mane pagusotų, kuris man duotų aiškumo. Jėzaus myliu tave.


 


Malda nėra, kad tu kažką duotum Dievui – Dievui niekada negali duoti, juk viskas jam priklauso –


Malda yra širdies atvėrimas, kad pats Dievas galėtų save tau atiduoti.


 


Dievui rūpi, ką aš galėčiau dėl tavęs dar padaryti… Ką galėčiau dar sukurti.


Aš sukūriau tave iš meilės, aš sukuriau pasaulį dėl tavęs iš meilės


Kai blogis ir nuodėmė įsiviešpatavo pasaulyje siunčiau savo sūnų jėzų tau iš meilės, kad tave išlaisvintų


Atsiunčiau tau savo Dvasią iš meilės – kad globotų ir stiprintų


Ką galėčiau dėl tavęs dar padaryti


Kiekvieną dieną tau dovanoju


 


O gal tereikia paprasčiau atsiliepti Dievui – aš čia, vesk mane.


Aš čia seku tave.


Pasisakyk Dievui kaip tu jautiesi. Papsakok savo kasdienybę.


Tu jau suvoki jo artumą, tu jauti


Užmezk ryšius su Dievu.


 


Eik šen, pažaisime,- pasiūlė mažasis princas lapei.- Man labai liūdna…
- Aš negaliu su tavim žaisti,- tarė lapė.- Aš neprijaukinta.
- A, atsiprašau,- tarė mažasis princas.


- O kas yra “prijaukinti”?
Tai jau seniai užmiršta sąvoka,- tarė lapė.- Tai reiškia “užmegzti ryšius…”
- Užmegzti ryšius?
- Žinoma,- tarė lapė.- Tu man dar esi berniukas, panašus į šimtą tūkstančių kitų berniukų. Ir tu man nereikalingas. Ir aš tau nereikalinga. Aš tau esu lapė, panaši į šimtą tūkstančių lapių. Bet jei tu mane prisijaukinsi, mudu būsime vienas kitam reikalingi. Tu man tada būsi vienintelis pasaulyje. Aš tau būsiu vienintelė pasaulyje.
- Pradedu suprasti,- tarė mažasis princas.- Yra viena tokia gėlė… Man rodos, kad ji mane prisijaukino…


 


 


 



 


***************************************



Nuostabu – kitos vertes


Tikrai nuostabu kaip Jėzus vertina dalykus


Tai atrodo šiaip sau, bloga žmogaus būklė: vargšas, alkanas, liūdnas, persekiojamas


Jėzaus akyse gera ir giriama


O štai kas atrodo gera ir siektina – turtingas, sotus, linksmas, priimamas


Jėzaus akyse nuvertinama ir nieku laikoma


 


NE receoptai


Bet čia nėra jokie receptai kaip tapti laimingu – jei būsi vargingas – būsi laimingas, jei būsi turtingas – būsi nelaimingas.


 


NE senoliu išmintis


Ir tai nėra senolių išmintis, kuri sukaupta per ilgus amžius


 


Dievas


Tik santykyje su Dievu yra suprantami sie palaiminimai ir prakeikimai


Del Dievo vienokiu ar kitokiu būti,


Dėl Dievo vienokiu ar kitokiu nebūti.


 


Klausimas yra ar žmogus naudodamasis ųio pasaulio dalykais  - turtais, sotumu, džiaugsmais, ir vis del to Dieva laiko svarbiausiu


 


Nera pries turtus ir džiaugsmus


Jėzus čia visai nekalba apie tai, kad turtas yra blogis ir Džiaugsmai


Neturtėliui pasiseke, o turtuoliui – ne.


Laimingi, kurie pasitiki vien tik savimi, nes žino, kad jiems nereikia kitų.


Laimingi įžūlieji, nes eis į priekį nustumdami kitus.


Laimingi, kurie nieko neatsisako, nes jie niekada nesužinos, kas yra auka.


Laimingi, pinigus iškeliantys aukščiau visko, nes pinigai bus jų paguoda.


Laimingi, kurie nemoka užjausti, nes jų širdys bus nepažeidžiamos.


Laimingi, siekiantys tik sekso, nes niekada nesužinos, kas yra švelnumas.


Laimingi agresyvieji, nes šėtonas juos laikys savo vaikais.


Laimingi, kurie siekia savo, nes jų yra šio pasaulio karalystė.


 


 


 

Rodyk draugams

Rašyti komentarą