BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Evangelija (Mt 22, 1–10. (11–14))

Evangelija (Mt 22, 1–10. (11–14))


    Jėzus vėl ėmė kalbėti palyginimais:
    „Su dangaus karalyste yra panašiai, kaip su karaliumi, kuris kėlė savo sūnui vestuves. Jis išsiuntė tarnus šaukti pakviestųjų į vestuvių pokylį, bet tie nepanorėjo eiti.
    Tuomet jis vėl siuntė kitus tarnus, liepdamas: ‘Sakykite pakviestiesiems: Štai aš surengiau pokylį, mano jaučiai ir penimi veršiai papjauti, ir viskas surengta. Ateikite į vestuves!’ Tačiau kviečiamieji to nepaisė ir nuėjo kas sau: vienas lauko arti, kitas prekiauti, o kiti tarnus nutvėrę išniekino ir užmušė.
    Tuomet karalius užsirūstino ir, nusiuntęs kariuomenę, sunaikino anuos žmogžudžius ir padegė jų miestą.
    Galop jis tarė tarnams: ‘Vestuvės, tiesa, surengtos, bet pakviestieji nebuvo verti. Todėl eikite į kryžkeles ir, ką tik rasite, kvieskite į vestuves’. Tie tarnai išėjo į kelius ir surinko visus, ką tik sutiko, blogus ir gerus. Vestuvių menė buvo pilna sėdinčių už stalo.
———————————————————————————————————————————     [ Karalius atėjo pasižiūrėti svečių ir pamatė ten žmogų, neapsirengusį vestuvių drabužiu. Jis tarė jam: 'Bičiuli, kaip čia įėjai, neturėdamas vestuvių drabužio?' Tasai tylėjo. Tuomet karalius liepė tarnams: 'Suriškite jam rankas ir kojas ir išmeskite jį laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas'. ]
———————————————————————————————————————————
    Nes daug pašauktųjų, bet maža išrinktųjų“.


 


Palyginimas panašus į praėjusios saatės – ten ųeimininkas vaisių, čia svečis kviečia.


\ S9nus abiejuose taip pat matosi.


 


Kas tai yra?


KĄ jsi turi , kaip galėčiau padėti tai kas gera iškelti į paviršių.


 


Karalius iškėlė į paviršių tai, kad jie yra verti ateiti į vestuves, jau laikas. Jau jie pasirengia įžengti į mistikos virų9nę – s9naus vestuves.


Tačiau tie, kurie stabiliai įsikibę vien tik į savo reikalus, kas sau eina, to žingsnio nesigebėjo apdaryti.


Kaip turtingas jaunuolis, nors karalius juose įžvelgė galimybę priimti ir įžengti į S9naus vestuves.


 


Sugebėjo priimti pakvietimą tie, kurie yra kryžkelėse, kurie ieįko kaip paukščiai – Dievo karalystės. Kuire kad ir kokei jie būtų buvo patraukti atsissėti už stalo.


 


To įrodymas – jie apsivilko nauju rūbu.


 


 


Te kurie skelbia yra Dievo pasiuntiniai – kad ir nėra atliepo – svarbu pamatyti, kas juose dedasi.


Krikščionio pašaukimas – gusoti kitus – tam svarbu pamatyti kitą.


 


Jo gerumą, jo troškimą,  jo galias, net ir jo negalėjimą – siekti daugiau pakilti aukščiau.


 


 


TAsiveria geresnis karalius nei ųeimininkas, tuo labaiu, sunkesnis atsisakymas.


 


Todėl visai tikėtina, kad tas suskilimas yra dar didesnis iš Dievo perspektyvų – nor sir tereikia mažo žingsnelio, žmogus jau pasirengęs – bet nesugeba labai mažo žingsnelio padaryti.


 


Jau pkyla žvilgsnis nuo pareigos prie garbės teikimo.


 


Ar Dievas rūstauja?


 


Tiesa pat pakvietimo žodis nuteisia žmogu – jei šis nenori žengti to mažo žingsnelio. Žmoguje kažkas susipriešina, nes jis nenori eiti tuo kelu, kur jam geriausiai tuo metu.


 


 

Rodyk draugams

Rašyti komentarą