BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Mygtukas

Evangelija (Lk 19, 11–28)
    Jėzus pasakė dar vieną palyginimą. Mat jis buvo netoli Jeruzalės, ir žmonės manė, jog netrukus turinti pasirodyti Dievo karalystė.
    Tad jis kalbėjo: „Vienas didžiūnas iškeliavo į tolimą šalį gauti karaliaus sosto, o vėliau turėjo sugrįžti atgal.
Jis pasišaukė dešimt tarnų, padalijo jiems dešimt minų ir tarė: ‘Verskitės, kol sugrįšiu’.
    Piliečiai nekentė jo ir nusiuntė iš paskos pasiuntinius pareikšti: ‘Mes nenorime, kad šitas mums viešpatautų’.
    Gavęs karalystę, jis sugrįžo ir liepė pašaukti tarnus, kuriems buvo davęs pinigų, norėdamas sužinoti, kiek kuris uždirbo.
Atėjo pirmasis ir tarė: ‘Valdove, tavo mina man atnešė dešimt minų’. Jis atsakė: ‘Gerai, stropusis tarne! Kadangi pasirodei patikimas mažuose dalykuose, tu gausi valdyti dešimt miestų’.
    Atėjo antrasis ir pareiškė: ‘Valdove, tavo mina man laimėjo penkias minas’. Ir šitam jis pasakė: ‘Tu valdyk penkis miestus’.
Atėjo dar vienas ir tarė: ‘Valdove, štai tavo mina, kurią laikiau suvyniotą į skepetą. Aš bijojau tavęs, nes esi žmogus griežtas: imi nepadėjęs ir pjauni nepasėjęs’.
    Jis atsiliepė: ‘Netikęs tarne! Aš tave teisiu tavo paties žodžiais. Tu žinojai, kad aš griežtas žmogus: imu, ko nepadėjau, ir pjaunu, ko nesėjau. Tai kodėl neleidai mano pinigų apyvarton, kad sugrįžęs išreikalaučiau su palūkanomis?’
    Aplinkiniams jis tarė: ‘Atimkite iš jo miną ir atiduokite tam, kuris turi dešimt minų’.
    Tie sakė: ‘Valdove, betgi anas jau turi dešimt minų!’
    Jis tarė: ‘Aš sakau jums: kiekvienam, kas turi, bus pridėta, o iš neturinčio bus atimta net ir tai, ką turėjo. Mano priešus, nenorėjusius, kad jiems viešpataučiau, atveskite čionai ir nugalabykite mano akyse!’“
    Tai pasakęs, Jėzus visų priekyje leidosi į Jeruzalę.



Dievas mus gyvenime labai labai apdovanojo. Oi apdovanojo…
Dievas  labai daug suteikė mums gerų daiktų, pačio gėrio,.  Oi kaip suteikė….


Kaip tai suprasti, kas gi čia gero, kas gi čia gero?
Tai, ką aš matau ir jaučiu - nieko gero, nieko gero…
O tai ko  gero siekiu niekaip pasiekti neišeina, neišeina…


Tai gal tu nemoki prisiliesti prie gėrio, prisiliesti prie gėrio?
Tu gal nespaudai mygtukų, mygtukų…


Mygtukų, kokių mygtukų?


Tu nežinai mygtukų? Tu nežinai?
Norint prisiliesti prie gėrio, tu turi paspausti mygtukus, paspausti mygtukus.


O Kas tai yra?


Žinok, tai – ledas.


Apie mygtukus papasakojo man viena moteris Austrijoje.
ji dirba su neįgaliais vaikais specialioje ligoninėje,
Jie nevartoja vaistų ir sveiksta. 
Kaip? Kaip? Man pasidarė Labai įdomu. Labai įdomu.
Labi paprastai –
Kiekvienas savyje turi mygtukus ir lemputes,
Kai pasako kokį žodį, kai pagalvoja kokiomis nors mintimis, kai pasižiūri į ką nors ar padaro ką nors.
Jie paspaudžia kokį nors mygtuką.
O kiekvienas mygtukas įjungia lemputę galvoje, jausmuose, širdyje, akyse.


Vienos lemputės dega raminančiai, gaivinančiai, džiugiai, viltingai, mielai, šiltai.
Kitos lemputės dega gąsdinančiai, bauginančiai, supančiojančiai, gesinančiai, stabdančiai, palaužiančiai.


O tada Svarbu pasitelkti tinkamus žodžius, mintis, veiksmus, vaizdus, kad galėtum įjungti teisingas lemputes.


Taip jau su žmogum yra, kad tiek aplinka, tiek kiti žmonės, tiek ir pats spaudžia mygtukus ir dega lemputės, dega grilijanda.
Štai apsiniaukia ir žmogus apsiniaukė, štai saulė šviečia ir žmogu šveičia.
Kažkas pasakė gerą žodį ir gera širdį, papriekaištavo ir bloga darosi.
Bet kitą kartą žiūrėk, pasiryžai nenusiminti ir atsiranda jėgų, numojai ranka


Tai ką nori pasakyti, nori pasakyti.
Kad visur vieni mygtukai, vieni mygtukai.


Taip, kaip kompiuteryje , kaip kompiuteryje.
TAIP NE ATŠAUKTI. YES NO CANCEL.


Bet gi tų mygtukų tiek daug, tiek daug.
Kuriuos gi pasirinkti, pasirinkti?
Kam gi galėčiau tiekti pirmenybę?


Ar tuos, kurie malonūs.


Ar gi Malonius? 


Kartą Mokslininkai Pajungė peles ant elektros srovės. IR kai paspausdavo pelė mygtuką, ji gaudavo į smegenis, kurios reguliavo malonumą srovę. Elektra taip paveikdavo smegenis, kad ji jausdavo malonumą.
IR atspėkit, ar pelė to mygtuko vengė? Ne, ji vėl ir vėl spaudė tą mygtuką, kol numirė…


O gal tai, kas skanu?


Skanu.


Kitoms pelėms paspaudus mygtuką iškrisdavo maistas su natrio glutamatu, E621, skonio stipriklio.
Jos pradėjo be perstojo spaudyti mygtuką ir nuolat ėsti. Jos visiškai prarado saiko jausmą, todėl taip nutuko, kad vos paėjo.


Turėtų būti kažkas daugiau.


Šv. Ignacas suprato, kad tai yra Evangelija, geroji naujiena, kuri visada paspaudžia teisingus mygtukus. Įsijungia teisinga šviesa.
Kai jis ligos patale gulėdamas svajodavo apie gražią moterį ir visokius darbus, kuriuos jis iš savo tuštybė sir garbėtroškos atlikti norėjo – jausdavo malonumą, bet deja greitai tas malonuams praeidavo ir likdavo labai kartu.
Visai kitaip, Kai jis svajojo kaip galėtų sekti Kristumi – jis nudžiugdavo ir svajodamas ir dar ilgai po to.


Šiandien mes negalime be mygtukų. Mygtukų.
Mygtukai yra mūsų didžiausias turtas, didžiausias turtas.
Tereikia pagalvoti ar dalykai, kurių siekiu yr aman geroji naujiena, geroji naujiena.
IR tada TAIP NE arba ATŠAUKTI>. 


 

Rodyk draugams

Rašyti komentarą