BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

vynuogynas

Paskaojimas


Buvo šeimininkas, geras šeimininkas. Jis įrengė vynuogyną. O kaip jam patiko tas vynuogynas. Jis viską kūrė pagal save:


Įveisė medelius – tai ne vienų metų ir patirties darbas. Tai sudėjimas visos širdies, visų šgūdžiš ir tam tikra rizika, ar tikrai duos vaisių.


Aiškio ribos, vynuogynas tikrai skiriasi nuo neįdirbtos žemės ir neša vaisius, kurių tikria laukiama.


Įrengė spaustuvą – kad tie nuostabūs vaisiai būtų ir panaudoti pagal pirminę paskirtį, tai ką jie duoda, tam dar daugiau kažkuo, kas naudinga plačiau – ir maistui ir vaistui ir draugystei ir gyvenimo šventei.


Pastatė bokšta, kad būtų saugojama rezultatas viso to.


 


Skaitinio ir evangelijos palyginimai prasideda labai panašiai.


Vienu žodžiu kūrybos džiaugsmas. Kūrėjas perteikia pats save, savo charakterį į unikalų kūrinį. 


 


Šeimininkas išnuomoja nuomininkams tą vynuogyną i prasideda tikroji drama.


Laukiama, kad vynininkai atėjus nuostabių vaisių metui, duos dalį jos savibikui.


Bet ne  - tada vyskta raginima vis didesnis ir didesnis – ir galiausiai netenkama vynuogyno.


 


Ką reiškia


Ką reiškią palyginimo viekėjai.


Šeimininkas yra pats Dievas. Tai jsi kūrėjas – jis kurią iš savo būties, savo meilės kaip būties skatinamas  tai kas gera, tai kas nuostabu.


Vynuogynas yra Dievo karalystė. Tai kažkas, kas atkartoja jo charakterį, tai kas gera, nuostabu. Tai Dievo veikimo būdas išreikštas labai konkrečiomis formomis. O taip pat tai svarbu kiekvienam žmogui. Tačiau ta karalystė nėr apakibsui kažkui ore – o tai konkrečios gyvenimo sąlygos, paprastos formos ir įvykia, kur turi būti, kur sutinkamas Dievas. 


Vyninkai yra žmonės, kuriems svarbu Dievo karalystė ir jos vaisiai, bet jų nesugeba pagal paskirtį panaudoti,


- atiduodant jų tikrąjam šeimininkui.


Pasiuntiniai yra pranašai – tai tie, kurie neš ažinią, kokia Dievo valia ir ją apreiškią.


Sūnus yra pats Dievas, pats Jėzus, kuris ateina, kad Dievo charakteris b9tų dar labaiu pristatomas.


 


Kodėl jie yra tokie?


Man pirmasis klausimas kyla – kodėl ųeimininkas iš karto nepasamdo kitų samdinių ir kad šie išreikalautų, o siunčia tarnsus ir galiausiaisiais savo sūnų.


Čia kaip ir praeituose sekmadienių evangelijose, kur vėl ir vėl kartojasi vynuogyno tema, Dievas pats vos ne kaip giminaitis kreipiasi į žmogų gyventi ir dirbti kaip jis – Mielas s9nau, gal galėtum padirbti mano vienuolyne, arba – likus ir valandai iki darbo laiko – kviečia ateik ir tu ir gauk normalų dienos atlygį – vieną denarą. Viena atsakymas į tokius pasirieškimus – artima meilė kaip tėvo , meilė Tėvo savo vaikui.


Kodėl tie vynininkai tokie keisti ? –


jie buvo apgaubti tamsos ir ydų – pavydas – blogas ir neteisingas lyginimas saves su kitais  - viso to šaknis.


Kartais gali matyti blogo lyginimo saves su kitais– štai pavyzdžiui – galėtų paęsti kartai žmogus savo materialią apdėtį – kaip pagalvoja, o ką kitas pagalvos, matydamas mane tokį – turiu šansą pasinaudoti ir to nerealizuoju, tikrai idiotas pasirodysiu.


Palyginimas apie šunį ir jo atvaizdą.


Noras pasipelnyt lengviausiom sąlygomis, nepaisant kitų stovio.


Nenoras ieškoti tiesos be pelno.


Susikoncentravimas į detales – pamirštant, atmetant pamatines gyvenimo atsakomybes.


 


Mes


Tie veikėjai nėra kokie nors ypatingi kitokei, nei mes kad esame.


Jie tokie patys – ir gavo sąlygas nešti gerą vaisių ir atsiskaityti apgal savo būdą.


Kaip ir mes gauną sau tinkamiausias sąlygas – ųeiminkas įrengė vynuogyną labai gerą ir tinkamą derliui ir sąlygos tam labai palankios,. 


 


Kas vyksta


Tai kas vyksta žvelgiant iš palyginimo perspektyvų


tada yra tikrai negyvenimas ir nesivadovavimas ta meile, tuo rūpesčiu, tuo piminiu kurybiųku Dievo sumanymu


tai taip pat atsitraukimas nuo savo tikrojo pašaukimo, užduoties, ar net savo būties.


 


Ko riekia


Tai ko riekia nėra tai, kad žmogus kažką visiškai atmeta iš savęs ir kažką iš šalies gauna. Tai būtų labai svetima ir nepriimtina,.


Tai ko reikia – tai priimti tai ką jau seniai turi kitoje šviesoje – viskas priklauso Dievui. Visa tai ne mano – bet man pavesta, kad naudočiaus, kaip Dieov dalykus.


Ar tai mano darbas ar poisis, ar santykiai ,ar vienuma – ar džiaugsmas ar liūdesys.


 


Pasaulis kviečia sekti juo ir prisitaikyti, Dievas kviečia sekti juo ir tapti savimi.


 


 

Rodyk draugams

Rašyti komentarą