BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Evangelija (Lk 5, 1–11)

Evangelija (Lk 5, 1–11)


   Kartą, kai minios veržėsi prie Jėzaus klausytis Dievo žodžio, jis pats stovėjo prie Genezareto ir pamatė dvi valtis, sustojusias prie ežero kranto. Žvejai buvo išlipę iš jų ir plovė tinklus. Įlipęs į vieną valtį, kuri buvo Simono, jis paprašė jį truputį atsistumti nuo kranto ir atsisėdęs mokė minias iš valties.
   Baigęs kalbėti, jis tarė Simonui: „Irkis į gilumą ir išmeskite tinklus valksmui“.
   Simonas jam atsakė: „Mokytojau, mes kiaurą naktį vargę, nieko nesugavome, bet dėl tavo žodžio užmesiu tinklus“.
   Tai padarę, jie užgriebė didelę daugybę žuvų, kad net tinklai pradėjo trūkinėti. Jie pamojo savo bendrininkams, buvusiems kitoje valtyje, atplaukti į pagalbą. Tiems atplaukus, jie pripildė žuvų abi valtis, kad jos kone skendo.
   Tai matydamas, Simonas Petras puolė Jėzui į kojas, sakydamas: „Pasitrauk nuo manęs Viešpatie, nes aš – nusidėjėlis!“
   Mat jį ir visus jo draugus suėmė išgąstis dėl to valksmo žuvų, kurias jie buvo sugavę; taip pat Zebediejaus sūnus Jokūbą ir Joną, kurie buvo Petro bendrai.
   O Jėzus tarė Simonui: „Nebijok!“ Nuo šiol jau žmones žvejosi“.
   Išvilkę į krantą valtis, jie viską paliko ir nuėjo paskui jį.


 


 


Labai nenoriu, kad kiltų kokio snors skaudžios asociacijos, klausant sios dienos evangelijos, kur veiksmas vyksta ant vandens ir  zinant aplinkybes įvykio Kauno mariose, kuris sukrete ne viena.


 


Noretusi kalbeti apie vilti. Vilti, kuri palaiko visais gyvenimo momentais.


 


Patyres žvejys jau zino. Buvo viltasi, stengtasi, galvota – daug kartu abejota ir ieškota atsakymu, kodel nepagavo zuvies. Cia vyko ir vertybių ir patirties ir ziniu ivertinimas. Cia buvo apsispresta – kokios laikysenos busiu, kai grisiu atgal pas savuosius be zuvu, be maisto, be kasdienines duonos.


 


Ir stai visai kitokios kokybes viltis sklinda is JĖZAUS lupu. Tiesiog dar karta irkis i giluma, o ne tik cia prie kranto provizoriškai su sieteliu pakosk, bet tirkai ten, kur buvo jau ieškota zuvu. Tai rieskia ir pastangos ir galvojimas ir mastymas is naujo ir svarstymas, organizuotumas.


 


Pagrindas to viso veikimo ir vilties – Jėzaus zodziai. Del tavo zodziu as pabandysiu dar karta, pabnadysiu gauti to, ko trokstu, siekti to, ko trokstu.


 


 


 Zmones gyvena gyvenimo vandenyne ir visi meto tinklus tikedamiesi kazka užgriebti, kas juos pamaitintu.


Ie iesko dvasios, jie iesko tai kas yra viduje. To tikro centro, tos gelmes semmia.


 


Tai ka jie gelme uzgriebe, juos taip paveike ir itikino, kad jei viska paliko ir seke JĖZUMI, tai reiskia jie vykde Dievo valia, jie ejo ir dare tai, ko norėjo Dievas.


 


Cia ir musu gyvenime tai gali ivykti ir nebutinai riekia palikti ta aplinka, kurioje gyvename, nes labai daznai mes gyvename ir esame ten, kur ir Dievas nori – tik tereikia susitikus su Dievu jau jo valia vykdyti, ir tai zmogui yr geriausia.


 


Tai nereiskia, kad zmogus suvokes, kad susitiko su Dievu, kad jis kviečia ji lengvai ir aklai seka.


Sventas Rastas, kuris yr pavyzdys santykio su Dievu parodo, kad visi pasauktie vienaip ar kitaip priešinosi – nes tai rieskia palikti sena zmogu, senus iprocius ir atsinaujinti, priimti geraja be tkartu ir naujaja naujiena. Didieji pransai Moze, izaijas – Moze sake: as nelabai iskalbus, Izaijas – mano lupos suteptos ir panasiai.


Taciau Reikia Priimti jauna, nauja vyna, o taciau negali brukti senu vynmaišiu, jie suplysta – jie nera patvarus naujai jegai ir dinamikai.


 


 Taip pat ir procesas yr palaipsninis kai ateina Dievas i gyvenima –


Pirmiausiai pasidalinti valtimi


Po to irtis i giluma ir užmesti tinklus valksmui


Ir po to viska palikus sekti JĖZUMI.


 


Dievas prisitaiko ir vis truakia paskui save ir vis gilyn ir artyn saves, o tuo paciu ir savo visdaus, savo esmes.


 


Taciau atlygis yra laime ir laisve.


 


Naj perspektyva, naujas gyvenimas – kur laimikis didesnis.


 

Rodyk draugams

Rašyti komentarą