BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Evangelija (Lk 7, 11–17)

Evangelija (Lk 7, 11–17)


    Jėzus pasuko į miestą, vardu Najiną. Drauge keliavo jo mokiniai ir gausi minia. Prisiartinus prie miesto vartų, štai nešė numirėlį – vienatinį sūnų motinos, o ta buvo našlė. Kartu ėjo nemaža miesto minia.
    Pamačius motiną, Viešpačiui jos pagailo, ir jis tarė: „Neverk!“ Priėjęs palietė neštuvus. Nešėjai sustojo.
    O jis prabilo: „Jaunuoli, sakau tau: kelkis!“ Numirėlis atsisėdo ir pradėjo kalbėti. Jėzus atidavė jį motinai.
    Visus pagavo baimė, ir jie garbino Dievą, sakydami: „Didis pranašas atsirado mūsų tarpe“ ir: „Dievas aplankė savo tautą“.
    Tokios kalbos apie Jėzų pasklido visoje Judėjoje ir visoje šalyje.


 


 


Mirtis yra nors ir nekviesta, bet vis del to gyvenimo dalis.


Prisikelimu siame gyvenime galima mielai tiketi.


Juk tokie prisikelimai, i rne tik kuno, bet vidaus, vidinio pasaulio, vidinio  gyvenimo.


Juk isto būtinumo, pamatyti kita prisikelusi, save matyti prisikelusi.


Cia vel gi butinybve kyla stebuklo patikėjimu, kad imanoma prisikelti.


Mnao tikejima patikrinimas nuolatos ir palaipsniui.


Taip apt man reikalingi aisku ženklai, kad Dievas egzistuoja ir nori veikti mano gyvenime.


Ženklu yra. O jie nematai, arba ,matai, bet jei neužkabina.


Kad esi, kad esi sveikas, gali viekti, gali megzti rysius.


Taciau visada reikalinga būti paliestam – kad tai, kas jau visada yra butu labai rysku ir aktualu.


 


 Kaip zmogfus jaucia kitam užuojauta


 


Karta motina Angelika dave interviu ir po to pasijuto labai pavargus ir alkana.


Ji is bufeto suvalge kelias slyvas.


Stai ateina moteris i ja ir sako, kodel jums riekia slyvu, jei jsu toki tikejima turite dideli. Reikia gyventi dvasi air tiesa.


Taip bet mano skrandis to nezino, kad as turu tikejima.


 


Tikėjimas yra tarsi ejimas, tik ejimas, kai viena koja pakyla o kita liecia zeme.


Tai nuolatinis pasitikrnimas, kur is tikruju esi ir kad is tikruju labai mazai matai, labai mazai matai to, kuriuo seki.


Vieniems riekia stebuklu, kad visa tikrove atsivertu, man padeda pasitikėjimas jo zodziu.


 


 


Kiekvienas zmogus konfrontuoja su tikėjimo klausimu.


Ar to nori ar ne visi pasitikrina, - ir tai daznai vyksta kritiniuose momentuose, tada kai kas nors sustabdo ju zvilgnis ir leidžia apsidairyti aplinkui sustojus – kazkas daugiau yra uz viso to, tikrai turi būti kazkas daugiau.


Jei vyksta kokios nors nelaimes – visada klausiama, kazkas turi uz viso to stoveti, kažkokia tavrka turi būti, kažkokia harmonija.


 


Viena moteris paskambino Motinai angelikai ir pasake, kad ji nori tuojau penkiu irodymu Dievo, kad gaeletu atversti savo netikinti sunu.


Bet taip ner apaprastai,


Negali sakyti  tikek ir tiki. Kaip ir mylek ir myli.


Zmogus gali kazka bandyti palaikyti rysi – bet kaip isimyli jis jau myli ir ne del to, kad kad apskaičiuotu, kokia naudinga dalykas myleti.


Dievas ikvepia troksti jo, ir stai paaiskeja pamazu, kad yra kita tirkove.


 


Toliau tese Angelika – jei paklausi ar tiketi – tai geriua tiketi, nei netiketi. Bet kiekvienas turi pasirinkima.


Visada yra gera žinoti, kad Dieva msyli – ir kad meile yr atsakymas i ta meile. Dievas tiki ir musu tikeliams yr atasakymas i jo tikejima.


 


Ir kartais nors sunku tiketi, gyvenimas su tikėjimu daznai lengvesnis nei be tikėjimo.


 


 

Rodyk draugams

Rašyti komentarą