BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kriauklė

Evangelija (Lk 21, 12–19)


    Jėzus sako savo mokiniams:
    „Žmonės pakels prieš jus rankas ir ims jus persekioti. Dėl mano vardo tąsys jus po sinagogas ir kalėjimus, vedžios pas karalius ir valdytojus. Tada jums bus proga liudyti. Taigi įsidėkite sau į širdis ir iš anksto negalvokite, kaip ginsitės; aš jums duosiu tokios iškalbos bei išminties, kad negalės nei atsispirti, nei prieštarauti visi jūsų priešininkai.
    Jus išdavinės tėvai, broliai, giminės ir draugai; kai kuriuos netgi žudys. Visi jūsų nekęs dėl mano vardo. Vis dėlto nė vienas plaukas nuo jūsų galvos nenukris. Savo ištverme jūs išsaugosite savo gyvybę“.


 


 


 


 


Gyveno kartą Kriauklė. Be rūpesčių ir vargų gulė dugne, kartais paplaukiodavo kai stipresnė srovė ją pajudindavo.   Stebėdavo jūros gyvenimą, kuris buvo toks įdomus.


Vieną dieną besidžiaugiant ir bekvatojant pas ją vidun pateko smiltelė.


Ir kriauklė apsiniaukė.


Jai ėmė graužti viduje ir nuolatinė mintis, kuri vėl ir vėl pasikartojo, buvo – kaip pašalinti savyje esantį graužimą. IR ko tik nedarė ji. Vėl ir vėl galvojo ir stengėsi ko nors imtis – to graužimo niekaip neatsikratė.


Ir štai po daugelio metų į dugną nusileido nematytas svečias, Naras ir paėmė ją.


Jis atidarė kriauklę ir išėmė iš jos kažką, kas buvo jos savastis ir svarbiausias dalykas, dėl kurio tiek kankintasi ir galvota.


Tas Naro žvilgsnis ir šypsena ir susižavėjimas buvo toks stulbinantis.


O naro tariami žodžiai savo mylimajai buvo virš visko: tai kriauklė, viena iš 15 tukstančių kitų kriauklių, kuri gamtoje natūraliai užaugina perlą. Tai kriauklė viena iš milijono kitų kriuklių, kuri išaugino tokį nuostabų perlą. Tai kriauklė, kuri yra vienintelė, kuri užaugino šį perlą tau.


 


Ta kriauklė esi tu. IR štai dėl ko. Dėl vienos labai paprastos, bet kartu ir labai aktualios priežasties.


Dėl to skaudulio, dėl tos graužaties, kurią tu turi savyje.


Prisimink dėl ko dažnai graužiesi, kas gi tau tavyje gadina gyvenimą. 


Tu Vėl ir vėl tu prisimeni jį. Ypatingai, kai tu pasilieki viena, ar kai žvelgi į savo gyvenimą, kai ruošiesi eiti išpažinties, vėl ir vėl prisimeni, kad to pačios problemos pasikartoja. Tas pats mechanizmas, ta pati struktūra, ta pati dainelė. 


Tu nori būti laisva nuo to skaudulio, nuo to Dieglio, nuo tos smiltelės, kuri graužia ir graužia.


Dažnai užsimiršti bet vėl ir vėl iškyla prieš akis jis.


 


Dievas labai gerai žino ką tu išgyveni, ką tu pajauti, kas tave kamuoja.


Dievas nėra abejingas tas išgyvenimams, jis kartu tą skaudulį iįgyvena.


Tam jis atėjo žemę, tam jis patyrė žmonijos vargą. Net iki mirties ant kryžiaus. 


Jis labai gerai supranta ką tu išgyveni, ką tu jauti.


 


Šv. Paulius. Didysis Viešpaties Jėzaus ir krikščionybės apaštalas, kurio dėka mes tikime dabar taip kaip tikime turėjo taip pat kai ką savyje, kas jį kankino ir graužė. Štai kaip jis apie tai rašo:


 


Taigi, kad neišpuikčiau, man duotas dyglys kūne, šėtono pasiuntinys, kad mane smūgiuotų ir neišpuikčiau. 8Todėl aš jau tris kartus maldavau Viešpatį, kad atitolintų jį nuo manęs. 9Bet jis man atsakė: “Gana tau mano malonės, nes mano galybė geriausiai pasireiškia silpnume”.


 


Malonė, kuri viršina visokias graužimus. Oi kaip jos riekia. Oi kaip svajoju apie tokią malonę, kuri padarytų visą būtį lengvą, mielą. Visą veiklą, darbus lengvus. Džiaugsmas, džiaugsmas, džiaugsmas kad leitųsi, kad būtų prasminga ir gerai.


 


Dievas ne tik žino, bet ir pažada, kad taip ir bus.


Kai jus tąsys ir vedžios, kur nenorite – tada proga liudyti tikrus dalykus, tikrą patirtį o ne išsivaizdavimus


Kai reikė gintis ir teisintis – nebijokite, Dievas duos išminties, kuriai niekas negalės atsispirti nei prieįtarauti.


Jus iįdavinės patys artimiausieji, visi nekęs dėl Jėzaus vardo, o tai yra tiesa, kuri agyvenate, kelias ir būdas, kuriuo einate, kuriuo vadovaujatės, ir ent gi žudys, naikins jumyse dalykus –


Vis dėlto nė vienas plaukas nuo jūsų galvos nenukris


Savo ištverme jūs išsaugosite savo gyvybę


 


Tad nebijok sunkumų, nebijok iškylančių problemų


Jei Dievas leido juos įvykti – tai jis pramatė didesnių dalykų tavo gyvenime.


Ištverk, atlaikyk ir po to pamatysi tokių didelių dalykų


Net nepatikėsi, kokia tu būtum tapusi, jei ne tie dalykai.


 


Ir pabaigai:


 


Aš prašiau sveikatos, kad galėčiau nuveikti didesnius darbus;
man buvo duota negalia, kad galėčiau liudyti šį tą vertingesnio…
Aš prašiau turtų, kad būčiau laimingas;
bet tapau skurdžius, kad būčiau išmintingas…
Aš prašiau galios, kad pelnyčiau žmonių pagarbą;
bet tapau silpnas, kad pajusčiau, jog man reikia Dievo…
Aš nieko negavau, ko prašiau,
tačiau gavau viską, ko tikėjausi.
Vos ne prieš mano valią visos neišsakytos mano maldos buvo išklausytos.
Aš esu tarp labiausiai palaimintų žmonių“….


 


 

Rodyk draugams

Rašyti komentarą